Mintis į vieną leidinį sudėti turtingą Trakų krašto žmonių gyvenimo patirtį D.Semionovei ramybės nedavė dar nuo 2008 m., kai su bendraminčiais įkūrė Trakų krašto kultūros ir amatų asociaciją.
O Trakų krašte yra tikrų amatų genijų, kurie iki šių dienų išsaugoję ir autentiškus medžio meistrystės įgūdžius, ir augina senų veislių avis bei arklius, ir vis dar išmano unikalių karaimų ar totorių virtuvių paslaptis.
„Ruošiant knygą apie Trakų kraštą „Šimtmečio delnuose“, paaiškėjo, kaip sunku gauti žmonių kontaktus.
Trakų rajono savivaldybė turėjo labai menką sąrašiuką, o daugiausiai galėjai sužinoti bendraudamas su vietos aktyvistais, įsisukdamas į siaurą atskirų bendruomenių ratą.
Įkūrus Trakų amatų centrą, kaupti informaciją apie meistrus amatininkus tapo būtinybe, reikėjo pradėti galvoti apie visiems prieinamą duomenų bazę, skatinti tradiciniais amatais užsiimančius žmones sertifikuoti savo veiklą, gauti meistro vardą.
Šiuo metu rajone turime penkis sertifikuotus meistrus, knygoje pateikiami – septyni, tie kurie bendradarbiauja ar puoselėja čia veiklas“, – pasakojo D.Semionovė.
Vartant jos unikalų leidinį, neįmanoma nesižavėti tuo, kad dar kartą galima įsitikinti, jog Trakų krašte dar nuo Vytauto Didžiojo laikų gyvena ir sugyvena daugybės tautų atstovai.
Žinoma, labiausiai žinomi, Trakus savo Tėvyne laikantys karaimai. Tačiau čia nuo seno gyvena ir totoriai, lenkai, ir rusai, galima sutikti ir gruzinų, ir net žemaičių!
„Kaip ir visur, Trakų žemėje yra ateivių, išeivių. Kadangi mano tikslas buvo užfiksuoti dabarties realijas, ta platesnė įvairovė tapo neišvengiama, nes tokia yra mūsų dienų socialinė ir kultūrinė tikrovė.
O kam teko bendrauti su gruzinų bendruomene, tam neliko abejonių, kad jie savo išskirtine įdomia veikla praturtina mūsų kultūrą. Be vietiniais tapusių žemaičių Trakų amatininkų bendruomenės irgi neįsivaizduoju“, – patirtimi dalijosi D.Semionovė.
Kažin, ar žingeidžiam skaitytojui praslys pro akis itin įdomūs knygos puslapiai apie tai, kaip prieš penkerius metus į Lentvarį iš Baltarusijos atvykusi gyventi Darya Banuševič audžia tradicines lietuviškas juostas, siuvinėja kryžiuku ar peltakiuoja.
Knygoje taip pat pristatytas net trisdešimt vienas meno ir folkloro kolektyvas, krašto tautų šventės ir papročiai, visos šventovės.
419 puslapių gausiai nuotraukomis iliustruotą knygą D.Semionovei per beveik trejus metus padėjo sukurti „Lietuvos ryto“ fotografas Vladas Ščiavinskas.
„Dabar Trakų kraštą ir jo amatininkus pažįstu geriau, nei savo artimus draugus. Kiekvienas jų su savo amatu ir patirtimi – lyg atskira knyga. O labiausiai mane žavėjo tų žmonių nuoširdumas ir meilė savo amatams.
Tą kelionę po gyvenimus prisiminsiu ilgam. Bet svarbiausia, kad tapau tikrai puikiu kulinarijos ekspertu.
Puikiai žinau, kokie turi būti kibinai arba šimtalapis, grikinė babka ar banda ant kopūstų lapų“, – šyptelėjo V.Ščiavinskas, apgailestaudamas, kad jau baigėsi jo unikali foto ekspedicija.
