Vietomis tragikomiška, o vietomis dramatiška istorija pažadins daugelio dabartinės viduriniosios kartos atstovų nostalgiškus jausmus – knygoje išties nemaža laikmečio ženklų ir situacijų, artimų šiai kartai. Jos atstovams romane aprašytos situacijos pasirodys itin pažįstamos ir primins vaikystę bei paauglystę. Kita vertus, romanas nenuvils ir nei vyresnių, nei jaunesnių skaitytojų.
Prieš trisdešimt metų pagrindinės veikėjos tėvai atsikraustė į daugiabutį, o jos mama greitai susidraugavo su kaimyne Niene. Panašaus amžiaus moterys tapo neatskiriamomis draugėmis, o jų dukros vieną kitą laikė seserimis. Autorė labai smagiai, o kartais ir skausmingai aprašė vaikystę daugiabučių namų kiemuose ir tuometiniuose darželiuose. Deja, paauglystėje nelemtas įvykis mergaites perskiria ir jos vėl susitinka jau suaugusios. Kai atrodo, kad ir vėl užsimegs artima draugystė – draugė dingsta.
Literatūrinis autorės alter ego knygą pristato taip: „Kauštelėjęs vyriškis netyčia žoliapjove nupjauna dukrelei kojas – paskui jas prisiuva garsus gruzinų chirurgas. Mergaitės vardu pavadintoje gatvėje dabar stovi mūsų daugiabutis, į kurį prieš trisdešimt metų atsikraustė mano tėvai. Turiu pagrindo sakyti, kad mano gyvybė užsimezgė masinių Kašpirovskio hipnozės seansų per televiziją metu.
Pastojusios tą patį mėnesį – mama ir kaimynė Nienė – greitai tapo neišskiriamomis draugėmis. Su Egle gimėme tą pačią dieną ir tapome beveik seserimis. Mudvi draugavome, kol paauglystėje nutiko šis tas baisaus. Ilgai jos nemačiau, o kai suaugusios susiėjome ir aš vėl patikėjau, kad turiu geriausią draugę, dėl kurios galima daug ką paaukoti arba net padaryti nusikaltimą, ji ėmė ir dingo. Pranešėme apie jos dingimą policijai...“
„Remontas“ – smagus, ironiškas, o sykiu ir skausmingas pasakojimas apie pagrindinės veikėjos gyvenimą. Tuo pačiu tai ir paslaptinga detektyvinė istorija. Knygoje aprašytos daugybė pastarąjį trisdešimtmetį menančių scenų, mūsų šalies pokyčius vaizduojančių situacijų, egzistencinių klausimų, gyvenimo sunkumų, džiaugsmo akimirkų bei linksmų, arba liūdnų nutikimų.
O kur dar buto remontas, kurį pradėti sugalvojo knygos veikėjai, taip bandydami ne tik pagražinti namus, bet ir susitvarkyti su jausmais – taip tarsi paslėpti sukauptus skaudulius po baltu dažų sluoksniu. Remonto reikia sergančioms sieloms, kurios, net ir užgriuvus sunkumams, mėgina atsitiesti ir viską pradėti iš naujo, kita vertus, dramatiškų laikmečio transformacijų fone savito remonto nuotaikomis gyvena ir visa visuomenė.
Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje („370“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, 15min.lt, kitur) publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais, knygų apžvalgų, straipsnių apie meno ir kultūros pasaulį. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“, išleista 2011 m. laimėjus Lietuvos rašytojų sąjungos surengtą pirmosios knygos konkursą, autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką.
2018-tais metais pasirodė dar vienas jos trumpų istorijų rinkinys „Knygyno istorijos: užrašyti nutikimai“ – šioje knygoje užrašyta autorės patirtis dirbant knygyne „Eureka!“, pasak rašytojos: visi knygelėje minimi nutikimai ir žmonės yra tikri. 2019-aisiais dienos šviesą išvydęs autorės apsakymų rinkinys „Undinės“ pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija.
