„Sakoma, kad žodžiais darbų nenudirbsi, bet būtent savo gimtosios kalbos žodžiais literatūros vertėjai padaro Lietuvos kultūrai tiesiog neįkainojamus darbus. Kiekvienas naujas mūsų autorių leidimas užsienyje yra pirmiausia vertėjų entuziazmo ir kantraus darbo rezultatas, todėl didžiuojamės galėdami ilgalaikėmis programos ir dėmesiu remti ir skatinti mūsų literatūros vertėjus“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Lietuvos rašytojų knygas vertėjams ir įvairių šalių leidėjams Institutas pristato susitikimuose su užsienio leidėjais tarptautinėse mugėse, organizuodamas jų dalykinius vizitus į Lietuvą, rengdamas seminarus vertėjams. Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. ir jos lėšomis jau yra finansuota beveik 370 Lietuvos autorių kūrinių vertimų į daugiau nei 30 pasaulio kalbų. Pažvelkime, kokios knygos užsienio skaitytojus pasieks artimiausiais metais.
Lietuviški bestseleriai pasiekia vis daugiau skaitytojų užsienyje
Sėkmingiausiai užsienyje įvertinti Lietuvos autorių kūriniai ir toliau skinasi kelią pas kitakalbius skaitytojus.
Ukrainoje pasirodys nemirtinga Ričardo Gavelio klasika „Vilniaus pokeris“, Kroatijoje bus išleistas Europą jau apiplaukęs Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“.
Rusijos skaitytojai pagaliau galės atsiversti pirmąjį rusų kalba išleistą Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“.
Naująjį Kristinos Sabaliauskaitės bestselerį „Petro imperatorė“ vertėja Marija Bacevičiūtė nori pasiūlyti Prancūzijos leidykloms. Romano ištrauką verčianti Marija mano, kad K. Sabaliauskaitės kūrinys tikrai patrauks prancūzų dėmesį.
„Prancūzai labai domisi praėjusiomis epochomis, ypač tų laikų visuomene bei jos intrigomis. XVII-XVIII amžiai ir Rusijos imperija žavi ne vieną, o romane liečiamos dar mažai atskleistos temos, todėl manau, kad ši istorija apie Lietuvos bajorę Martą Skowronską, tapusią caro Petro I žmona ir Rusijos imperatore Jekaterina I, tikrai užkariaus prancūzų skaitytoją,“ – nuomone dalijasi vertėja M. Bacevičiūtė.
Išskirtinio leidėjų dėmesio sulaukė Rasos Aškinytės „Glesum“. Aisčių genties moters Glesum istorija vienu metu yra verčiama į dvi kalbas. Vokietijoje romaną išleis Alvydo Šlepiko ir Rimanto Kmitos leidėjas „Mitteldeutscher Verlag“, o Latvijoje – viena seniausių šalies leidyklų „Jānis Roze“.
Italijoje išleidžiama ketvirtoji Lietuvos poezijos rinktinė
Poetų Antano A. Jonyno ir Gretos Ambrazaitės eilėraščiai jau yra verčiami į lenkų, o literatūros klasiko Maironio eilėraščiai – į italų kalbą.
Visai netrukus itališkai prabils ir dar 19 Lietuvos poetų – Lietuvoje gerai žinomas vertėjas, baltistikos profesorius Pietro U. Dinis sudarė ir į italų kalbą išvertė naują šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją. Naujoje rinktinėje pristatomi Jurgitos Jasponytės, Aušros Kaziliūnaitės, Mindaugo Nastaravičiaus, Ernesto Noreikos ir kitų poetų kūriniai.
P. U. Dinis sako, kad nėra vieno patikimo būdo sudaryti antologiją. Profesorius publikuojamus poetus atrinko atsižvelgdamas į specialistų ir skaitytojų atsiliepimus, poetų įvertinimus premijomis. Tai jau ketvirtoji Pietro U. Dinio sudaryta ir išversta Lietuvos poezijos rinktinė.
Antologiją buvo planuojama pristatyti Vinčensos literatūros festivalyje dar šį pavasarį, tačiau dėl įsisiautėjusios COVID-19 pandemijos festivalis kartu su visais renginiais yra nukeltas į vėlyvą rudenį.
Vertėjai pasakoja apie ekstremalias lietuvių patirtis Holokausto, tremties, Afganistano karo, sovietinės priespaudos patirtimis domisi vis daugiau užsienio leidėjų. Prisiminkime Alvydo Šlepiko knygos „Mano vardas – Marytė“ tarptautinę sėkmę. Knyga ne tik yra išversta į didžiąsias pasaulio kalbas, bet ir sulaukė išskirtinių įvertinimų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
Per pasaulį keliauja ir Dalios Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kaip ir A. Šlepiko, taip ir D. Grinkevičiūtės knyga sėkmingą karjerą pradėjo būtent Vokietijoje, kur populiarumu aplenkė Václavo Havelo ir brolių Klyčko biografijas.
Lietuvos kultūros institutas jau finansavo D. Grinkevičiūtės memuarų vertimus į anglų, vokiečių, olandų, lenkų, suomių, prancūzų ir ispanų kalbas. Naujasis knygos leidimas serbų kalba bus aštuntasis jos leidimas užsienyje. Nepaisant to, į serbų kalbą tremties prisiminimus verčianti kroatė Mirjana Bračko yra įsitikinusi, kad knygos leidimų turėtų būti daugiau.
„Grinkevičiūtės knyga galėtų būti labai įdomi ne tik serbų skaitytojams, bet visur pasaulyje, nes atskleidžia sunkų laikotarpį Lietuvos istorijoje, apie kurį kitur mažai žinoma. Kaip baisiai žmonės kentėjo, kaip sunku ir baisu buvo gyventi Tarybų Sąjungoje – apie tai reikia pranešti visiems pasaulyje, kad nepasikartotų.“
Lenkijoje bus išleista Afganistano karo veterano Zigmo Stankaus autobiografinė knyga „Kaip tampama albinosais“. Didelio populiarumo sulaukė šios knygos leidimas švedų kalba – 6000 egzempliorių tiražas buvo išpirktas vos per mėnesį.
Rusijoje pasirodys Tomo Venclovos ir Ellenos Hinsey pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“, atskleidžianti ne tik rašytojo biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą, asmenines refleksijas apie sovietinio laikotarpio atmosferą. Čia taip pat bus išleisti Holokaustą išgyvenusio Marko Petuchausko memuarai „Santarvės kaina“.
Leonido Donskio palikimas – pirmasis Aleksandro Štromo vertimas į lenkų kalbą Už vertimo profesionalumą ir produktyvumą Lietuvos kultūros instituto garbės raštu apdovanotas vertėjas Kamilas Pecela imasi pildyti savo svajonę – į lenkų kalbą išversti disidento, politikos mokslų tyrėjo Aleksandro Štromo „Laisvės horizontus“.
Vertėjas pasakoja, kad apie A. Štromą sužinojo iš filosofo Leonido Donskio, kurio asmenybė ir knygos K. Pecelai paliko stiprų įspūdį.
„Donskio asmenybė ir knygos stipriai mane paveikė. Tik jo dėka sužinojau apie Štromą, kuris buvo vienas iš Donskio autoritetų. Aleksandras Štromas buvo labai įdomus žmogus, kurio biografija atspindi visą XX amžiaus istoriją. Kaip totalitarizmų kritikas ir demokratijos bei laisvės šalininkas, jis yra aktualus ir šiandien. Mano galva, jo biografija ir veikalai labai svarbūs Lietuvos istorijai pažinti, o tai Lenkijoje vis dar neatlikta užduotis“, – mintimis apie A. Štromą dalijasi K. Pecela.
Jis džiaugiasi, kad sutelkta Lietuvos kultūros instituto ir Lenkijos kultūros ministerijos parama padės išpildyti jo svajonę – pristatyti Lenkijos skaitytojams Aleksandrą Štromą. Humanitarine literatūra domisi ir kitų šalių leidėjai. Italijoje pasirodys Gintaro Beresnevičiaus studija apie pomirtinio gyvenimo sampratą senojoje lietuvių pasaulėžiūroje „Dausos“. Kinijoje, kur Lietuva žinoma kaip scenos menų šalis, bus išleista Ramunės Marcinkevičiūtės ir Ramunės Balevičiūtės sudaryta knyga apie šiuolaikinį Lietuvos teatrą.
Pasaulio vaikai auga su geriausiomis Lietuvos autorių knygomis
Lenkijos skaitytojus netrukus pasieks itin palankiai užsienyje sutinkamas Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinis romanas „Sibiro haiku“. Institutui finansavus vertimus, knyga jau išleista Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, verčiama į dar dvi užsienio kalbas: rumunų, vokiečių.
Kroatų kalba taip pat bus išleista viso pasaulio vaikų knygų kūrėjo Kęstučio Kasparavičiaus istorija „Drebantis riteris“. Jo knygą verčianti Mirjana Bračko nė neabejoja, kad Kroatijoje itin populiaraus K. Kasparavičiaus knygą skaitytojai sutiks džiaugsmingai.
„Nebejoju, kad „Drebantį riterį“ puikiai sutiks kroatų vaikai. Kęstutis ne kartą viešėjo Kroatijoje, leidykla organizuodavo knygų pristatymus, skaitymus ir dirbtuves skirtinguose Kroatijos miestuose, o autorius visada maloniai bendrauja ir piešia su vaikais. Kęstutis turėjo atvažiuoti ir šįmet, gegužės mėnesį, bet dėl koronos viruso, gaila, kelionė tapo neįmanoma“, – sako Kęstučio Kasparavičiaus vertėja M. Bračko.
Makedonijos vaikus pasieks Tomo Dirgėlos „Lukas Šiaudelis deda iš viršaus“, Mongolijos – Vytauto V. Landsbergio knyga „Arklio Dominyko meilė“. Ukrainoje bus išleistos Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės paveikslėlių knygos „Riešutortas“ ir „Baubaimė“.
Kokių knygų vertimus prognozuoja vertėjai?
Išverstas literatūros kūrinių ištraukas vertėjai ir Lietuvos kultūros institutas naudoja supažindindami užsienio leidėjus su nauja Lietuvos literatūra. Jei pasiseka – ištraukos virsta knygų vertimais.
Šiais metais vertėjai itin domisi naujuoju Undinės Radzevičiūtės romanu „Grožio ir blogio biblioteka“, Jurgos Tumasonytės „Undinėmis“, jau paminėtąja K. Sabaliauskaitės „Petro imperatore“, Gražinos Sviderskytės dokumentiniu pasakojimu „Lituanica. Nematoma pusė“.
Dėl COVID-19 pandemijos tarptautinės knygų mugės atšaukiamos arba keliasi į virtualią erdvę ir tai Institutą verčia pergalvoti ir tobulinti įprastus leidėjų paieškos būdus. Instituto darbuotojai dalyvauja virtualiuose susitikimuose, atnaujina informaciją tarptautinėse duomenų bazėse, taip pat svarstoma ir apie naujas vertimų skatinimo schemas.
„Net jeigu nutiktų taip, kad Vilniaus knygų mugė liks vienintele šiemet gyvai įvykusia knygų muge Europoje, o rudeninės mugės, įskaitant didžiausią pasaulyje Frankfurto knygų mugę, bus atšauktos, geros literatūros ir jos vertimų poreikis krizės akivaizdoje akivaizdus ir tai mus įkvepia visais įmanomais ir neįmanomais būdais stengtis pasiekti užsienio leidėjus ir pasiūlyti jiems Lietuvos autorių knygas“, – lūkesčiais dalijasi Aušrinė Žilinskienė.
