Kiekvienas turbūt žino savo atsakymą, tačiau jau kuris laikas pastebima, kad pasaulyje populiarėja negrožinė literatūra, ir šio žanro mėgėjai tikrai turi iš ko pasirinkti. Istorinės studijos, populiarusis mokslas, politikos aktualijos, tikrų istorijų liudijimai ar kelionės po tik iš pirmo žvilgsnio gerai pažįstamus miestus ir vietoves.
Jūsų dėmesiui – net 13 negrožinių leidyklos „Baltos lankos“ knygų, padėsiančių rasti atsakymus į aktualiausius klausimus, supažindinsiančių su istorija ir gal net įkvėpsiančių pasidomėti politika.
Politika – ko verta neužmiršti
Bob Woodward „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Bobas Woodwardas daug kam gerai žinomas tuo, kad išaiškino ir paviešino „Votergeito“ skandalą (1972), kuris baigėsi prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu. Šįsyk B.Woodwardo taikinyje – prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tiriamosios žurnalistikos atstovas knygoje cituoja dešimtis slapta gautų artimiausios prezidento aplinkos žmonių liudijimų, šimtus valandų interviu, asmeninių dienoraščių įrašų bei įvairių dokumentų.
Madeleine Albright „Fašizmas. Įspėjimas“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Kaip aiškina M. Albright, šiandien fašizmo keliama grėsmė didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Nepriklausomo pasaulio lyderes JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelyje šalių vis daugiau galios įgyja kraštutinių pažiūrų atstovai.
Šių dienų lyderiai vis dažniau pasitelkia XX a. 3-iuoju ir 4-uoju dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.
„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nepakartotume praeities klaidų.
Steven Levitsky, Daniel Ziblatt „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“ (iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė)
Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.
Du Harvardo universiteto profesoriai – Stevenas Levitsky’is ir Danielis Ziblattas siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Jie teigia, kad analizuojant praeities įvykius bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę.
(Ne)sena mūsų istorija
Marius Ėmužis „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“
Šiame istoriniame tyrime istorikas dr. Marius Ėmužis pasakoja net ir ginkluoto pasipriešinimo fone neįtikėtinai skambančią – tragišką, bet įkvepiančią – partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją.
Monikos ir kitų partizanių moterų gyvenimai leidžia naujai pažvelgti į partizaninį karą ir parodo, kad moterys buvo tokia pat svarbi laisvės kovų dalis kaip ir vyrai.
Ši istorija atveria ištisą žmonių, privalėjusių priimti sunkius sprendimus, panoramą, kuri šiandien liudija apie bendrą to laikotarpio ir žmogaus, atsidūrusio totalitarizmo gniaužtuose, būklę.
„Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų“ (sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta)
Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų (1918–2018) sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamąją tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą.
Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai buvo įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis.
Knygos autoriai (istorikai, menotyrininkai, menininkai ir kitų sričių ekspertai) atliko netikėtą veiksmą: matydami praeitį jie žvelgė į ateitį – į visas per šimtą metų įsivaizduotas ateitis – ir pateikė originalių ir negirdėtų istorijų. Taip autoriai atskleidė praėjusio šimtmečio prieštaringumą, dinamiką ir įvairovę.
David E.Fishman „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (iš anglų k. vertė Olga Lempert)
Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie, nacių priversti atrinkinėti į Vokietiją grobiamus žydų kultūros dokumentus, stengėsi bent dalelę jų paslėpti ir išsaugoti.
Istorikas Davidas Fishmanas, septynerius metus rinkęs medžiagą šešių šalių archyvuose, pristato skirtingo likimo herojus. Visi jie degė neįtikėtina pagarba raštui, kultūrai bei švietimui, kuri ir skatino kasdien rizikuoti gyvybe viliantis, kad išgelbėtos knygos pratęs žydiškojo Vilniaus gyvenimą.
Rimvydas Petrauskas „Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“
Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas.
Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo–iškilimo–atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos – politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis.
Sostinės istorija kitomis akimis
Irena Vaišvilaitė „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“
Ši knyga – pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesinį ir daugiatautį Vilnių. Tai bandymas Vilniuje pamatyti ne tik miesto grožį, bet ir jo prasmę, atrasti ryšius, siejančius dailias menines formas su kultūron įaugusiu tikėjimu, jo pasakojimais, simboliais ir ženklais.
Knyga siekia atgaivinti pasivaikščiojimų žanrą ir išskirti su religiniu miesto gyvenimu susijusias temas. Pasivaikščiojimų žanras turėtų skaitytoją įspėti ir apie kitą knygos savitumą: tai ne žinynas, o asmeniškas pasakojimas, kuriame nestinga įspūdžių, nuomonių ir prisiminimų.
Laimonas Briedis „Vilnius – savas ir svetimas“
Nedažnai pasitaiko knygų, kurios nusistovėjusias tiesas sudrumsčia, jau žinomą istoriją imdamos pasakoti visai neatpažįstamu balsu.
Lietuviškasis Vilniaus pasakojimas žinomas kiekvienam skaitytojui, tačiau knyga „Vilnius – savas ir svetimas“ miesto istoriją nukreipia visai kita, dar neregėta linkme.
Ši knyga – tai miesto biografija, tarsi įrašyta įvairiaspalviame Europos žemėlapyje. Vilniaus pasakojimas joje skleidžiasi tarsi keliaujant geografinių atradimų keliu – ir Vilnius iškyla lyg svetimas miestas nežinomame krašte.
Tokio pasakojimo tikslas turi piligrimystės – asmeninių – siekių, todėl ir knyga visų pirma yra grįžimas į Vilnių: ieškojimas to, kas jame buvo prarasta, užmiršta arba nepastebėta.
Gamta ir aplinkosauga – aktualu visiems
Elizabeth Kolbert „Šeštasis išnykimas: ne vien gamtos istorija“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Per pastaruosius pusę milijardo metų planetoje įvyko penki masiniai rūšių išnykimai, kai gyvybės įvairovė Žemėje staiga smarkiai sumenko. Viso pasaulio mokslininkai šiuo metu stebi šeštąjį išnykimą, ir šįsyk nelaimę nešame mes – homo sapiens.
Nepaprastai informatyvioje knygoje žurnalistė, Pulitzerio premijos laureatė Elizabeth Kolbert į vieną audinį supina skirtingų mokslo disciplinų tyrimus, nuostabių jau dingusių rūšių aprašymus ir pačios išnykimo sampratos istoriją: kaip, pažindami pasaulį, ėmėme suprasti jo kaitą, patį išnykimo faktą, jo priežastis ir padarinius.
Liudijimai
Nadia Murad „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ (iš anglų k. vertė Eglė Podčašinskienė)
2014 m. „Islamo valstybė“ užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (tai kurdų religinė mažuma) kaimelį, kur išžudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadia, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, buvo parduota į „Islamo valstybės“ sekso vergiją.
Merginai galiausiai pavyko pabėgti ir išsigelbėti. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas, ir susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar – ir knygos autorė.
Pete Early „Draugas Ž. Rusijos šnipo, veikusio Amerikoje po Šaltojo karo, paslaptys“ (iš anglų k. vertė Vilmantas Bieliauskas ir Kęstutis Pulokas)
1995–2000 m. aukščiausio rango Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, žinomas Draugo Ž. slapyvardžiu, vadovavo visoms slaptoms operacijoms Niujorke. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis buvo kone svarbiausias šnipas – labiausiai branginamų paslapčių saugotojas.
O 2000 m. Sergejus Tretjakovas – toks tikrasis Draugo Ž. vardas ir pavardė – perbėgo į JAV pusę. Neįtikėtina, bet, pasirodė, mažiausiai trejus metus iki perbėgdamas S. Tretjakovas dirbo JAV žvalgybai ir šnipinėjo Rusiją. Nuo to laiko jis nedavė jokių interviu, slapstėsi ir neatskleidė savo paslapčių.
Iki tol, kol susitiko šios knygos autorių.
Robert K. Wittman, David Kinney „Velnio dienoraštis. Alfredas Rosenbergas ir pavogtos Trečiojo reicho paslaptys“ (iš anglų k. vertė Kęstutis Pulokas)
Rosenbergo dienoraštis buvo rastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje paslėptas vienoje Bavarijos pilyje: 500 puslapių, atskleidžiančių tamsiausius žmogaus, padėjusio pamatus Holokaustui, sąmonės užkampius. Niurnbergo tribunolo metu dienoraštis buvo analizuotas, tačiau vėliau paslaptingai dingo.
Amerikiečiai autoriai knygoje pasakoja apie daugiau nei dešimtmetį trukusias dienoraščio paieškas ir atskleidžia mažai žinomas Rosenbergo užrašų detales.
Knygoje aprašomų veikėjų biografijos ir asmeninė patirtis gyvai perteikia Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos būklę, socialinį ir politinį jos vaizdą, nacionalsocialistų siekius, motyvaciją, tarpusavio ryšius ir intrigas.
