Jūsų dėmesiui – net 10 leidyklos „Baltos lankos“ knygų, paremtų tikrai įvykiais: nuo raganų medžioklės tolimojoje XVII a. Šiaurės Norvegijoje iki Šaltojo karo metu už geležinės uždangos vykdytų slaptų šnipų operacijų.
Kiran Millwood Hargrave „Malonės“
Tikrų įvykių – Vardės salos audros ir 1621 metų raganų teismų – įkvėpta istorija apie narsias moteris, pavojingą meilę, galingą blogį, pragaištingus prietarus ir karštligišką apsėdimą pačiame pasaulio pakraštyje.
1617 metų Kūčių dieną Vardės saloje – labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame Norvegijos taške – dvidešimtmetė Marena Magnusdoter stebi tarsi iš niekur kilusią ūmią audrą. Lyg užkerėta, audra akimirksniu pasiglemžia visus keturiasdešimt salos vyrų, įskaitant Marenos tėvą, brolį ir sužadėtinį. Likusioms vienoms Vardės salos moterims nelieka kito pasirinkimo – tik visas negandas ir iššūkius atremti pačioms. Iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė.
Hannah Kent „Gerieji žmonės“
Tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose iki gyvuonies įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė, kartais švelni, o kartais – aitriai tvilkanti.
1825-ieji, pietvakarių Airija. Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis negali nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis. Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora atiduoda anūką į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas.
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Hannah Kent „Paskutinės apeigos“
Knygos autorė sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę.
Viename 1829-ųjų Islandijos šiaurės slėnyje religinga šeima į namus įpareigojama priimti nuteistąją Agnes Magnusdotir ir padėti jai pasiruošti mirties bausmei.
Atšiaurų Islandijos kraštovaizdį keičiant metų laikams, Agnes prakalbina dvasininkas Totis. Moteris pamažu atskleidžia savo ilgesio, meilės ir išdavysčių kupiną istoriją. Slėnio gyventojams kyla vis daugiau abejonių: ar Agnes tikrai galėjo nužudyti tą, kurį besąlygiškai mylėjo? Kas ji yra iš tiesų – nusidėjėlė ar neteisingai apkaltintoji? Iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika.
Emma Donoghue „Stebuklas“
Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“, užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas“ – tai mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą.
Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Vienuolikmetė Ana O’Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė. Anglų slaugės Libės Rait užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą. Tačiau kuo daugiau laiko Libė praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau?
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Whitney Scharer „Šviesos amžius“
Tikrais faktais paremtas romanas, svarus indėlis į moters, siekusios kurti ir būti pripažintos už savo darbus, palikimą.
Vos 22-ejų Li Miler su senu tėvo dovanotu fotoaparatu rankose atvyksta į Paryžių. Amerikoje palikusi spindinčią modelio karjerą, ji apsigyvena naują pradžią žadančiame mieste, turėdama prieš akis vieną tikslą: kurti meną, o ne būti jo objektu. Ten susipažinusi su garsiuoju siurrealistu Manu Rėjumi, jį įtikina tapti jos mokytoju. Nuolatinė kova dėl pripažinimo vyrų valdomame meno pasaulyje blaško Li po egocentrišką 4-ojo dešimtmečio bohemišką Paryžių ir griuvėsiuose skendinčius kariaujančios Europos miestus. Ji nė neįsivaizdavo, kokią kainą jai teks sumokėti, kad galėtų būti savimi.
Iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė.
Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“
1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti „Tätowierer“, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.
Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.
Taip prasideda sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.
Iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis.
Richard Flanagan „Siauras kelias į tolimąją Šiaurę“
Remdamasis autentiška archyvine medžiaga, knygos autorius pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą.
1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu. Dorigas Evansas kasdien kovoja dėl belaisvių, mirštančių nuo bado, choleros, žvėriško japonų sargybinių elgesio, gyvybių. Nuo nevilties jį gelbsti tik prisiminimai apie dėdės žmoną Amę ir jų aistringą romaną, kurį nutraukė karas.
Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė.
Elizabeth H. Winthrop „Paskutinė malonė“
1943-ieji, Luizianos valstija. Vidurnaktį aštuoniolikmečiui Viliui bus įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą, kurio nepadarė. Artėjant lemiamai akimirkai, vieni miestelėnai nekantriai laukia šiurpaus reginio, o kiti vis labiau abejoja tyrų akių jaunuolio kaltumu ir vis aiškiau suvokia, kad galimybė ką nors pakeisti prilygtų stebuklui. Tikrais faktais paremtame romane be galo jautriai atskleidžiami su šia istorija susijusių žmonių gyvenimai ir sopuliai. Autorė atvirai, subtiliai ir poetiškai apžvelgia meilės, rasizmo, mirties bausmės, netekties temas, kelia klausimus, kas yra teisingumas, žmogiškumas, atleidimas.
Iš anglų k. vertė Rita Pilkauskaitė.
Lara Prescott „Mūsų čia nebuvo“
Tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie meilę, kūrybą, pareigą, pasiaukojimą ir neblėstantį tikėjimą, kad menas gali pakeisti pasaulį, literatūra – istoriją.
1956-ieji. Iškiliausias to meto rusų rašytojas Borisas Pasternakas užbaigia romaną „Daktaras Živaga“. Dėl maištingo pobūdžio romaną Sovietų Sąjungoje bus uždrausta išleisti, likusiam pasauliui jis taps sensacija, ir netrukus autoriui pelnys Nobelio literatūros premiją.
CŽA, suvokdama „Daktaro Živagos“ vertę ir galią parodyti, kaip sovietinė sistema varžo minties laisvę ir persekioja savo piliečius, Šaltojo karo lenktynėse nusprendžia romaną slapta nugabenti už geležinės uždangos ir jo nešamą žinią paskleisti SSRS piliečiams. Šios ypatingos misijos imasi dvi CŽA šnipės: patyrusi ir rafinuota Salė ir talentinga naujokė Irina.
Iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika.
Emma Cline „Merginos“
Įkvėptas vieno žinomiausių JAV nusikaltėlių Charleso Mansono ir jo suburtos sektos istorijos – tai neišdildomas pasakojimas apie tamsiąsias moteriškumo puses, apie merginas, jų pažeidžiamumą ir stiprybę. Apie merginas, kurios neišvengiamai tampa moterimis.
1969-ieji, Šiaurės Kalifornija. Tik prasidėjus vasarai, vieniša ir mąsli paauglė Evė Boid parke pamato merginų trijulę, taip išsiskiriančią iš minios, kad negali atitraukti nuo jų akių. Kiek vėliau ji nejučia įsitraukia į grupę, suburtą charizmatiško lyderio, nepavaldžią išorinio pasaulio taisyklėms. Desperatiškai siekdama pritapti, ji nė nenutuokia tuoj atsidursianti sunkiai įsivaizduojamo smurto paribiuose ir priartėsianti prie akimirkos, kai įvykiai gali pasisukti pačia blogiausia linkme.
Iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė.
