Abejingų nepaliekantį, diskusijas pasaulyje vis dar keliantį ir garsiai cituojamą romaną geriau suprasti padeda autorės gyvenimo istorija – gimusi pasiturinčioje šeimoje carinėje Rusijoje, išgyvenusi bolševikų revoliuciją, savo kailiu patyrusi sovietinės valdžios ir komunistinės ideologijos atneštą suirutę, jauna moteris pasitraukia į Niujorką, kur filmuodamasi masinėse scenose mokosi anglų kalbos ir svajoja tapti rašytoja. Ayn Rand pirmasis romanas „Šaltinis“ buvo atmestas dvylikos leidėjų, 1943 m. pirmąkart išleistas vos 7 500 kopijų tiražu, tačiau iš lūpų į lūpas keliaujant rekomendacijoms netrukus buvo parduota 9 milijonai knygos vienetų, ji buvo išversta į 25 kalbas.
Lietuvoje Ayn Rand „Šaltinis“ pirmą kartą buvo pristatytas 2014 m. Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Belgų kilmės režisieriaus Ivo van Hove spektaklis bestselerio motyvais Lietuvoje susilaukė ypač daug teigiamų vertinimų, o šiemet pirmą kartą lietuvių kalba pasirodė ir pats romanas, dvejus metus verstas rašytojo ir vertėjo Mariaus Buroko.
Idealaus žmogaus paieškos
Ayn Rand kūrybinio kelio pradžioje išsikėlė tikslą apibrėžti idealų žmogų ir atskleisti jo išlikimo galimybes akistatoje su visuomene. Atsakymą ji suformulavo gana anksti ir vėliau jį plėtojo savo romanuose. „Mano filosofija, – rašo Ayn Rand, – tai žmogaus kaip herojinės būtybės idėja. Žmogaus, kurio moralinis gyvenimo tikslas yra jo paties laimė, jo kilniausia veikla – tai jo produktyvaus darbo pasiekimai, o vienintelis absoliutas yra jo intelektas.“
Ayn Rand idėjos padėjo pamatą populiariai pasaulyje filosofijos krypčiai objektyvizmui, o idealaus žmogaus paieškas geriausiai atskleidžia „Šaltinio“ pagrindinis herojus architektas Hovardas Rorkas, kurio gyvenimo prasmė, tikslas ir džiaugsmas yra statyti pastatus, – tačiau tik tokius ir taip, kaip įsivaizduoja jis.
Hovardas Rorkas, išmestas iš prestižinio architektūros universiteto už „modernistinius“ architektūrinius polinkius ir nepaklusimą pripažintų senovės stilių nustatytoms normoms, nerandantis darbo, nes nesileidžia į kompromisus dėl savo kūrybinių principų, susiduriantis su architektūros kritikų, kolegų ir visuomenės opozicija, priverstas dirbti granito skaldykloje, vis dėlto nepraranda bekompromisio principingumo. Hovardo Rorko santykis su savimi ir jį supančiais žmonėmis atskleidžia ištikimybės sau kainą ir pabrėžia amžiną kovą tarp individo ir visuomenės.
Knygą iš anglų kalbos vertęs rašytojas ir vertėjas Marius Burokas atkreipia dėmesį būtent į autorės gebėjimą atskleisti knygos herojus: „Ne tik Hovardas Rorkas, bet ir visi knygos veikėjai yra akivaizdūs skirtingų idėjų ruporai. Ayn Rand pastabiai ir taikliai aprašo tiek žmogaus išorę, tiek jo charakterio bruožus, ypač neigiamus. Šie atvaizduoti maniakiškai tiksliai, o herojų virsmai ir jų mąstymo bei požiūrių argumentacija pateikta labai išsamiai.“
Architektūra kaip personažas
Romane šalia visų skirtingas moralines ir ideologines sistemas reprezentuojančių herojų veikia dar vienas, romanui nebūdingas personažas – architektūra. Architektas, architektūros kritikas Andrius Ropolas pasakoja, kad šiam neįprastam personažui skiriamas dėmesys yra neatsitiktinis: „Architektūros kaip vienos pagrindinių temų pasirinkimą paaiškina laikotarpis, kuriame autorė gyveno ir kūrė.
Dvidešimto amžiaus pradžioje industrializacija atnešė daug pokyčių ir skirtingų idėjų susidūrimų – istorizmas prieš modernizmą, kapitalizmas prieš socializmą, individo laisvė prieš kolektyvinę mintį. Ayn Rand gyvenimas intensyvių pokyčių laikotarpiu labiausiai vizualiai atsispindėjo ne kur kitur, o architektūroje ir miestų panoramoje, kas ir tapo svarbia knygos siužeto dalimi. Manau, būtent šis didžiuosiuose miestuose vykstantis vizualinis virsmas ją ir suintrigavo.“
Romano vertėjas Marius Burokas priduria, kad architektūros tema neturėtų gąsdinti mažai ja besidominčius: „Knygoje tikrai nėra jokių sudėtingų sąvokų, kurių negalėtum suprasti. Architektūra romane pasirinkta kaip pastebimiausias ir visiems prieinamiausias visuomenės pokyčių vaizdinys. Pastatus matai kiekvieną dieną, juose gyveni, vis dėlto nenorėčiau architektūros sureikšminti, – ne mažiau ryški knygos dalis – skirtingų istorinių laikmečių, ideologijų, individualizmo ir kolektyvizmo susidūrimas, o architektūra tampa tik pagalbine priemone šiai įtampai ir pačiai kovai atskleisti.“
Ayn Rand romaną „Šaltinis“ jau galima įsigyti šalies knygynuose ir leidyklos „Lapas“ el. svetainėje lapasbooks.com
