„Prikaustantis kaip Jo Nesbo, tamsus kaip Stiegas Larssonas.“ „Kaip nuodėmė, kuriai neįmanoma atsispirti.“ Taip Švedijos spaudoje pristatomas 53 metų S.Ahnhemas ir jo kriminalinių romanų serija apie detektyvą Fabianą Riską.
S.Ahnhemas – vienas „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančios Vilniaus knygų mugės svečių. Susitikimas su juo numatytas šiandien 13 val. Prieš susitikimą su lietuvių gerbėjais S.Ahnhemas davė interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistui.
– Esate prisipažinęs, kad nuo pat vaikystės mėgstate įvairiausias istorijas. Kokio pobūdžio istorijas jūs sau ir kitiems pasakodavote vaikystėje?
– Pačias įvairiausias ir apie bet ką. Dažniausiai jos būdavo pagrįstos tikrais potyriais, bet šiek tiek perdėtos, o kartais atskiestos melu, nors man pačiam neatrodydavo, kad tą istoriją tiesiog sukūriau.
Mano gyvenimas pilnas akimirkų, primenančių gerus anekdotus. Tarkime, Graikijoje, Paro saloje, sėdėjau su mergina nuleidęs kojas į jūrą ir romantiškai bučiavomės mėnesienoje. Tuo metu man į kojos pirštą įkando krabas.
Komiškas buvo ir mano pirmasis susitikimas su būsimąja žmona – ji įšoko į mano taksi, kai tas jau buvo benuvažiuojąs.
– Ar tiesa, kad mokykloje jums labiau sekėsi matematika nei literatūra? Ar matematika ir logika padeda rašant kriminalinius romanus?
– Taip, mokykloje man iš tikrųjų labiau patiko matematika.
O loginis mąstymas padeda rašant detektyvus.
– Beveik dvidešimt metų rašėte scenarijus filmams ir serialams. Ko tai jus išmokė?
– Išmokau kiekvieną sceną pavaizduoti taip, kad ją būtų verta žiūrėti. Lygiai taip pat rašydamas romanus siekiu, kad būtų verta skaityti kiekvieną skyrių.
Stengiuosi nė vienos akimirkos neužleisti nuoboduliui.
Taip pat supratau, kad ypač svarbi pradžia, dar svarbesnė pabaiga, o pats svarbiausias vidurys. Pasaulyje pilna kriminalinių romanų, kurių vidurys nuobodus.
– Kai kalbate apie savo stilių, dažnai minite trijų matmenų rašymą. Ką konkrečiai turite omenyje?
– Dažniausiai trijų matmenų veikėjus mes priešpriešiname dviejų matmenų herojams, kurie yra seklūs, neįtikinami ir neįdomūs.
Tikiu, kad panašiai yra ir dėl istorijų. Jos gali būti trijų matmenų – gilios, su įdomiais posūkiais, kurie būtų sykiu ir netikėti, ir įtikinami. Kad visa tai įgyvendintum, rašydamas privalai išlaikyti subtilią pusiausvyrą tarp mąstymo ir jausmo.
– Atsimenate akimirką, kai jūsų galvoje atsirado detektyvas Fabianas Riskas, pagrindinis jūsų romanų personažas?
– Puikiausiai atsimenu. Jis mano fantazijoje iškilo tuomet, kai rašiau scenarijų garsiajam serialui „Volanderis“ pagal populiariuosius švedų autoriaus Heningo Mankelio romanus.
Mane taip nuvargino tas senas ir niūrus Kurtas Volanderis, kuris klausosi tik operos arijų, kad galvoje ėmiau kurti kitokį detektyvą – Fabianą Riską, kuriam patinka visai kitokia muzika.
– Jei galėtumėte sutikti Fabianą Riską tikrame gyvenime, ką jam patartumėte ir ką norėtumėte aptarti?
– Pasistengčiau jį įtikinti, kad šeima yra svarbesnė už darbą ir kad jam reikėtų pasistengti išgyventi tiek šeimos, tiek skaitytojų labui. O tada leistumės į ilgas kalbas apie muziką. Juk mes mėgstame panašią muziką.
– Jūsų romanuose daug brutalumo, kraujo, sekso scenų.
Ar turite kokių nors tabu ar ribų, kurių negalėtumėte peržengti rašydamas romaną?
– Kai pradėjau rašyti knygų seriją apie Fabianą Riską, pažadėjau sau, kad niekada necenzūruosiu savęs, nebandysiu išvengti nepatogių dalykų.
Tad spėju, kad ne, aš neturiu jokių tabu ar ribų.
– Į lietuvių kalbą išversti du jūsų romanai. Ir „Beveidės aukos“, ir „9 kapas“ – daugiau ar mažiau apie kerštą. Kodėl jus taip domina kerštas?
– Na, manyčiau, kad tai vienas stipriausių motyvų judėti į priekį. Mes žinome, kad kerštauti yra blogai, bet turbūt kiekvienas gyvenime to neišvengiame.
– Ar galėtumėte trumpai papasakoti, apie ką trys kiti serijos romanai?
– „Žemiau aštuoniolikos“ – apie tapatybės vagystę. „Motyvas X“ ir „X būdai numirti“ – dvi skirtingos istorijos, susipinančios į vieną, kurioje pasakojama apie kauliukų žudiką ir Fabiano Risko slaptą tyrimą.
– Daugybė žmonių mano, kad švedų ir danų charakteriai nelabai skiriasi, bet jūsų romanuose šios dvi kultūros primena kates ir šunis.
Koks švedų ir danų skirtumas jums pats juokingiausias?
– Juokingiausia, kad danai tiki, jog jie daug laisvesni, liberalesni už švedus, bet Danijoje yra daug daugiau visokių įstatymų ir draudimų.
– Jūsų romanai tikrai nėra nuobodūs. O gyvenimas? Spėju, kad auginant 4 vaikus negali būti nuobodu, ar ne?
– Šiuo metu gyvenu savo svajonėje, tad ne, mano gyvenimas nėra nuobodus, nors kiekvieną dieną valandų valandas sėdžiu prie rašomojo stalo.
– Daugybėje skandinaviškų detektyvų galima aptikti lietuviškų aktualijų – tarkime, lietuvaičių, paverstų prostitutėmis Šiaurės šalyse. Jūsų romanuose Lietuvos nėra, išskyrus „9 kapą“, kur užsimenate apie Baltijos šalis.
Gal lietuviai įsiverš į Fabiano Risko pasaulį ateityje, po jūsų viešnagės mūsų šalyje?
– Kodėl gi ne? Tai puiki idėja.
Knygų mugėje – atviri pasimatymai su rašytojais
Iki sekmadienio vykstančioje Vilniaus knygų mugėje „Litexpo“ centre šeštadienis skirtas atviriems pasimatymams su užsienio ir lietuvių rašytojais.
Šiandien galėsite susitikti su šiais užsienio rašytojais: S.Ahnhemu, J.McLelland, K.Leine’u, K.Hiekkapelto, Y.A.Levy, S.Enoranta, L.Zhang, J.Grames, I.Pappe, S.Khaninu ir kitais.
Naujas knygas šeštadienį pristatys ir lietuvių autoriai: S.Parulskis, U.Radzevičiūtė, E.Umbrasaitė, G.Grušaitė, I.Rudžianskaitė, A.Užkalnis, E.Raila, J.Drungilas, A.Eidintas, S.Šaltenis, V.Morkūnas, R.Sagė, A.Kumža, K.Sabaliauskaitė, B.Jonuškaitė, M.Milinis, G.Kajėnas, V.Grainytė, E.Striogaitė, I.Mažeikienė, D.Jastramskis, N.Strakauskaitė, V.Papievis, P.Šironas, R.Judinas, E.Skerstonas, A.Toliatas, V.Kamuntavičienė, A.Vinokuras, G.Kavaliūnaitė, V.Sinica ir kiti.
Šeštadienį Vilniaus knygų mugė veiks nuo 10 iki 21 val., nuo 21 iki 23 val. Muzikos salėje vyks renginys „Naktis mugėje“; sekmadienį – nuo 10 iki 17 val. Bilietų kaina – 4–17 eurų.
