Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų nėra. Portalas lrytas.lt vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius.
Septyniolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokiomis jų leidyklos knygomis pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Ne vienas leidėjas sakė pastebėjęs, kad šiemet mugės lankytojai labiau domėjosi lietuvių autorių knygomis.
1. „Alma littera“ direktorė Dovilė Zaidė išsyk įvardijo tris knygas. Tai – Donnos Tartt romanas „Dagilis“, Juozo Ruolios knyga „Septynios galimybės. Kaip saugotis vėžio pasikartojimo“ ir Dovydo Pancerovo bei Birutės Davidonytės publicistikos apie Saulių Skvernelį knyga „Kabinetas 339“.
Pasak leidyklos atstovės, didelio dėmesio sulaukė ir kelios kitos knygos: Ryčio Sabo romanas „Gaono kodas“ ir Eddy de Windo „Galutinė stotis – Aušvicas“. Susidomėjimo, pasak jos, nepraranda ir Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Erika Umbrasaitė, mugėje pristačiusi knygą „Lūpdažio pamokslai“.
Ji – apie meną laimingai ir prasmingai gyventi žavioje, trapioje ir kartais nepakeliamai sunkioje kasdienybėje. Tai savotiškas minčių dienoraštis, nuaustas iš autorės įžvalgų, patirties ir tikrų istorijų.
2. „Apostrofos“ vadovė Giedrė Kadžiulytė nė akimirkos nesuabejojusi išvardijo keturis leidinius. Tai – Kęstučio Navako eilėraščių rinkinys „Net ne“, Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Rusiškas romanas“, Friedricho Nietzsches „Anapus gėrio ir blogio“. Dar lankytojai ypatingai domėjosi Stasio Eidrigevičiaus 2020 metų kalendoriumi, ant kurio kiekvienam pirkėjui dailininkas mielai suraito autografą.
3. „Aukso žuvų“ atstovė kaip pačias perkamiausias įvardijo keturias knygas. Lankytojai labai domisi vieno reikšmingiausių ir novatoriškiausių XX a. Europos kultūros istorikų ir teoretikų Johano Huizingos veikalu „Viduramžių rudenį“. Tai – bene garsiausia nyderlandų istoriko ir kultūrologo Johano Huizingos studija, pirmą kartą išleista 1919 m.
Tai įtraukiantis, vaizdingas, tarsi žodžiais nutapytas pasakojimas, kuriame, remiantis dailės ir literatūros kūriniais, taip pat publicistiniais tekstais, atskleidžiama XIV–XV a. žmogaus mąstysena ir gyvensenos ypatumai. Pagrindinė veiksmo vieta – Burgundijos hercogo dvaras, pagrindiniai herojai – riteriai ir miestelėnai, kurių aukštieji idealai ir kasdienės godos neatsiejami nuo tikėjimo, meilės, mirties, šventumo vaizdinių.
Kitos trys: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį „Istorijos inžinierius“, Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė“ ir žurnalistės Rugilės Audenienės romanas „Vojago“.
4. BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė teigė, kad išskirti vieną perkamiausią šios leidyklos knygą – sunku, tad ji bestselerius suskirstė žanrais. „Iš lietuvių grožinės literatūros gerai perkama Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“, iš publicistikos – Gabijos Lunevičiūtės „Vilniaus atminties punktyrai.
Dvylika pasivaikščiojimų po XX amžiaus Vilnių – miestą, kokio jau nebėra“. Iš verstinės literatūros pirkėjai domisi Delios Owens istorija apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių „Ten, kur gieda vėžiai“. Labai populiarios ir dvi gyvenimo būdo knygos – Gian Lucos Demarco kulinarinė knyga „Carpe Diem“ ir Agnės Grigaliūnienės „#agnėsketo“, – kalbėjo D.Žemaitytė.
5. „Baltų lankų“ vadovė Kotryna Žukaitė nė nemirktelėjusi ištarė, kad pati perkamiausia šios leidyklos knyga – Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“. Mugėje sklido gandas, kad šios knygos iki šiol jau parduota per 70 tūkst. egzemliorių.
Pasak K.Žukaitės, gerai perkamos verstinės šios leidyklos naujienos, tokios kaip: Yokos Ogawos „Begalinė lygtis“, Philippe'o Claudelio „Šuns archipelagas“, Albert'o Camus „Užrašų knygelių“ trečia dalis, apimanti 1951–1959 metus, ir Dominique'o Bonos parašyta Romaino Gary biografija. Leidėja paminėjo ir vieną itin perkamą knygą vaikams. Tai – Aurelie Chien Chow Chine „Mano jausmai“.
6. „Kitų knygų“ vadovas Gediminas Baranauskas teigė, kad populiarumo neprarado Yuvalio Harari knygos, ypač „Sapiens“. Pasak jo, tarp labiausiai perkamų – ir kelios leidyklos naujienos: Roberto Bolano romanas „2666“, Kimo Leine'o romanas „Amžinybės fjordo pranašai“ ir Stepheno Hawkingo „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“.
Vienas didžiausių protų žmonijos istorijoje, šviesaus atminimo fizikas, kosmologas S.Hawkingas paskutinėje savo knygoje apmąsto sudėtingus ir svarbius klausimus: ar žmonija išliks? Ar turėtume kolonizuoti kosmosą? Ar dirbtinis intelektas mus pergudraus? Kaip kursime ateitį? Ar egzistuoja Dievas?..
7. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis, paklaustas apie perkamiausias knygas, išvardino tris šios leidyklos knygas. Pirkėjus itin domina Daivos Vaitkevičienės knyga „Žydinti taurė. Baltų gėrimai ir apeigos“, atskleidžianti, kuo gyveno ir ką mąstė mūsų protėviai.
Mugės lankytojai taip pat domisi Kęstučio Navako kūrybos rinktine su kompaktiniu disku „Poetas pamiršta pavarde“ ir Matildos Olkinaitės kūrybos rinktine „Atrakintas dienoraštis“. Poetė M.Olkinaitė buvo sušaudyta 1941 m. liepą, o kūnas užkastas nuošaliame durpyne, kurį vietiniai vadina Sachara.
8. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai kaip perkamiausias išskyrė kelias knygas: Undinės Radzevičiūtės naujausią romaną „Grožio ir blogio biblioteka“, Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“, kuri nepraranda populiarumo jau kelinti metai, ir Algimanto Baltakio jubiliejinę knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“.
Šios leidyklos atstovai paminėjo ir dvi verstines knygas, kurios labai perkamos. Tai – Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ ir Taros Westover romanas „Apšviestoji“ – knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis.
9. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja Irena Stankevičienė perkamiausiomis įvardijo tris knygas: Raimundo Lopatos ir Alfonso Eidinto „Valstybės atkūrimo istorijas“, Ilgvaro Butulio ir Antonijo Zundos „Latvijos istoriją“ ir Selemono Paltanavičiaus „Pakalbinti stebuklai. Lietuvos gamtos ir lietuvių įdomybės“.
Pasak I.Stankevičienės, mugės lankytojai labai domisi ir anksčiau išleistomis knygomis apie Rusijos istoriją, taip pat trumpomis gretimų šalių, tokių kaip Estija ar Vokietija, istorija.
10. Leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė pasidžiaugė, kad neblėsta skaitytojų susidomėjimas Gabijos Grušaitės pirmuoju romanu „Neišsipildymas“. Ji taip pat teigė, kad pirkėjai domisi šios leidyklos naujienomis: „Neringos architektūros gidu“, Ayn Rand solidžiu romanu „Šaltinis“, kurį išvertė Marius Burokas.
11. Leidyklos „Obuolys“ stendo darbuotoja teigė, kad žmonės itin perka mugės viešnios – garsiausio pasaulyje narkobarono Pablo Escobaro našlės Victorios Eugenios Henao, memuarų knygą „Mano laimė ir pragaras su Pablo Escobaru“. Pirkėjams rūpi įsigyti ir Zbigniewo Kuchowicziaus knygą „Barbora Radvilaitė“ apie garsiausią lietuvę, jau 500 metų jaudinančią amžininkų bei vėlesnių kartų širdis ir vaizduotę.
Populiari ir šios leidyklos leidžiama serija „Idiotai“ – tai populiaraus autoriaus Skandinavijoje Thomo Eriksono knygos „Mano bosas – idiotas“, „Mano darbuotojai – idiotai“, „Aplink mane – vien tik idiotai“ ir kitos. Gerai perkamos ir Skirmanto Pabedinsko „Istorijos, kurių jums nepapasakojau“.
12. „Odilės“ atstovai perkamiausiomis šios leidyklos knygomis įvardijo Fernando Pessoa „Nerimo knygą“, Vido Morkūno „Pakeleivingas stotis“, Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraščio“ pirmąjį tomą ir Tadeuszo Konwicki „Meilė įvykių kroniką“. Pasak šios leidyklos stendo darbuotojų, lankytojai labai domisi ir viena knyga vaikams – Martino Baltscheito „Apie Lapiną, kuris pametė protą“.
13. Prie R.Paknio leidyklos stendo vienas po kito stabteli Tomo Venclovos gerbėjai. Jie perka naujausią poeto knygą „Lietuvos istorija visiems“, kuri – perkamiausias šios leidyklos leidinys. „Lietuvos istorija visiems“ – tai savitai, gyvai, argumentuotai ir nešališkai papasakota šalies istorija.
Autorius kviečia į Lietuvos istoriją pažvelgti naujai – ne tik kaip į istorinių faktų rinkinį, bet ir kaip įdomų šaltinį, padedantį geriau suprasti kultūrą. Prieš mugę pasirodė antrasis šio veikalo tomas. Abudu mugėje kaiuoja 40 eurų, o tik antroji dalis – 24 eurus.
14. „Sofoklio“ atstovai teigė, kad pirkėjus labai domina mugėje viešinčio Izraelio rašytojo Yossi Avni-Levy romanas „Meilės prekeiviai“. Tai daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Romane dėliojama tėvo, sūnaus ir senelio – trijų kartų – istorija. Populiarios ir dar kelios šios leidyklos knygos: Indrės Plėštytės-Būtienės „Kodėl vaikai serga ir kaip jiems padėti“, šviesaus atminimo žydų rašytojo Amoso Ozo romanas „Judas“ ir Gražinos Baikštytės knyga apie režisierių Šarūną Bartą.
15. „Tyto albos“ vadovė Lolita Varanavičienė stebėjosi, kad mugės pirkėjų pomėgiai keičiasi – jiems dabar esą labiausiai rūpi lietuvių autorių kūriniai. Perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje ji įvardijo prezidentės kadenciją baigusios Dalios Grybauskaitės knygą „Prezidentė. Tekstai ir kontekstai“. Pasak leidėjos, lankytojai perka ir Daivos Ulbinaitės knygą „Nustokim krūpčiot“.
Populiarumu, pasak L.Varanavičienės, D.Grybauskaitei nenusileidžia ir kunigo Algirdo Toliato knygos – tiek ankstesnės, tiek naujausia „Ramybė tau“. L.Varanavičienė džiaugėsi, kad mugės lankytojus domino stiprus Sauliaus Šaltenio romanas „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.
16. „Vagos“ stendo darbuotoja, paklausta apie perkamiausias šios leidyklos knygas, vardijo: „Michelio Foucoult „Tiesa ir teisinės formos“, Aleksandro Krasovickio „Imperatyvas: pokalbiai Liaskose“, Philipo Rotho „Kiekvienas žmogus“, anksčiau pasirodęs Rasos Aškinytės romanas „Glesum“.
17. Leidyklos „Žara“ vadovė Danguolė Žandarienė perkamiausiomis įvardijo Kazio Škirpos „Sukilimą“, Oskaro Milašiaus „Laiškus“, Eugenijaus Skerstono „Įvaizdžio ideologija. Individo Aš“, Erico Vuillard'o romaną „Darbotvarkė“. D.Žandarienė taip pat teigė, kad lankytojai domisi ir vaikiška erdvine knyga – Gabrielles Vincent „Ernestu ir Selestina“.
