„Geri dalykai turi tapti tradicija, – sakė žurnalo vyriausioji redaktorė ir leidyklos BALTO vadovė Daina Žemaitytė. – Praėjusiais metais žurnalą apie populiarias knygas išleidome kaip eksperimentą: norėjome sužinoti, ar knygų skaitytojams reikia teminio leidinio, kuriame būtų kalbama ne apie literatūrą kaip meno rūšį, bet apie masiniam skaitytojui įdomias knygas. Rezultatai ir puikūs atsiliepimai pranoko bet kokius lūkesčius, tad grįžtame su antruoju numeriu.“
Žurnalo viršelyje – šeši žinomi žurnalistai, parašę skirtingo žanro knygas: Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas publicistinėje knygoje pasakoja apie žurnalistinį tyrimą, Akvilė Kavaliauskaitė parašė novelių knygą, Liudas Dapkus debiutuoja su kelionių istorijomis, Dovilė Štuikienė išleido detektyvinį romaną, o Andrius Tapinas – meilės romaną drauge su Inga Valinskiene.
Knygas rašantys žurnalistai – viena pagrindinių šio numerio temų. Su šia tema glaudžiai susijusi ir antroji – kodėl mes taip mėgstame trilerius, aiškina psichologas Olegas Lapinas, svarsto Vilniaus mugės svečias švedų rašytojas Stefanas Ahnhemas (į lietuvių kalbą išversti jo romanai „Beveidės aukos“ ir „9 kapas“) ir detektyvinius romanus ką tik išleidę trys lietuvių žurnalistai.
Antrame žurnalo KNYGOS.lt numeryje apie savo aistrą skaityti ir kolekcionuoti knygas pasakoja prezidentas Gitanas Nausėda, skirtumus tarp stereotipų apie rašytoją ir realybės įvardija Renata Šerelytė, žmogiškąjį mūsų literatūros klasikų veidą atskleidžia biografinius romanus leidžianti Aldona Ruseckaitė.
Praėjusių metų geriausių perskaitytų knygų sąrašu dalijasi literatūrologė Jūratė Čerškutė, didžiausią įspūdį palikusias knygas vardija žinomi žmonės, o didžiausios leidyklos skelbia perkamiausių 2019-aisiais penketukus.
Taip pat žurnale – interviu su Vilniaus mugės viešnia amerikiete rašytoja Juliet Grames, kurios debiutinis romanas „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ sulaukė didelės pasaulinės sėkmės, ir pasakojimas apie tai, kaip septyniasdešimtmetės gamtininkės Delios Owens debiutinis romanas „Ten, kur gieda vėžiai“ tapo praėjusių metų leidybos pasaulio sensacija.
Pirmąjį savo romaną „Mano vardas – Marytė“ Alvydas Šlepikas išleido prieš aštuonerius metus, bet vis tebegauna su tuo susijusių puikių naujienų.
Jo vertimas į anglų kalbą „In the Shadow of Wolves“ atsidūrė tarp „The Times“ geriausių pernai išleistų knygų, neseniai Prancūzijos knygynuose pasirodė prancūziška romano versija, o šįmet šį kūrinį savo gimtosiomis kalbomis skaitys italai, čekai, ispaniškai šnekanti pasaulio dalis. Kodėl pastaruoju metu knygos apie Antrąjį pasaulinį karą yra ant bangos?
Jausmingą istoriją pasakojantis filmas „Vadink mane savo vardu“, pasaulį užkariavę televizijos serialai „Tarnaitės pasakojimas“ ir „Černobylis“ vėl suteikė progą pasiginčyti amžina ir, ko gero, ne itin daug prasmės turinčia tema – ar gali ekranizacija prilygti literatūros kūriniui. Bet kokiu atveju knygos laimėjo – jau primirštos buvo perleistos visame pasaulyje.
Kokie kūriniai daugiausia kartų buvo ekranizuoti? O kurį autorių labiausiai mėgsta kino kūrėjai? O koks rašytojas už savo romano ekranizaciją susižėrė didžiausią sumą?
Kai vienas aukščiausių mūsų šalies politikų radijo laidoje nusprendė, kad rašytojas George’as Orwellas – gyvulininkystės specialistas, garsusis jo romanas „Gyvulių ūkis“ Lietuvoje šoktelėjo į perkamiausių knygų dešimtukus.
Regis, klasiką skaityti niekada ne vėlu ne tik Seimo nariams. Kas buvo šis rašytojas, kurio romanai aktualumo neprarado iki šiol?
Ką skaito italai, prancūzai, britai, vokiečiai, korėjiečiai ir Havajų gyventojai?
Apie tai rašo įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantys autoriai – Paulius Jurkevičius, Erika Umbrasaitė, Violeta Bagdanavičiūtė, Lina Ever, Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, Vaiva Rykštaitė.
