Konkurso "Klaipėdos knyga 2019" laurus nuraškė Luizianos džiazo ritmų skleidėjai

Klaipėdos Immanuelio Kanto viešosios bibliotekos surengtame konkurse dėl populiariausio ir gražiausio metų leidinio vardo varžėsi 25 pernai dienos šviesą išvydusių knygų autoriai ir leidėjai.

Tokie konkursai uostamiestyje rengiami jau keturiolika metų. Populiariausią klaipėdietišką knygą išrenka patys skaitytojai, balsuodami internetu arba užpildydami anketas I.Kanto viešosios bibliotekos skyrių skaityklose. Gražiausią leidinį išaiškina speciali knygos dizainerių ir bibliotekininkų komisija.

„Tai svarbiausias, meilę knygai ir literatūrai ugdantys mūsų bibliotekos renginys. Šįkart populiariausia knyga rinkta kaip niekada aktyviai, konkurencija buvo atkakli – sulaukėmė beveik trijų tūkstančių skaitytojų atsiliepimų“, - laureatų pagerbimo vakare kalbėjo Klaipėdos savivaldybės bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė.

Intriguojantį konkursą „Klaipėdos knyga“ nuo pat pradžios remia tas pats kultūros mecenatas – labdara garsėjantis klaipėdietis verslininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

Pakoregavus konkurso nuostatus į populiariausios knygos titulą pretenduoja ne tik vietinių leidyklų knygos, bet ir klaipėdiečių autorių kitur išleisti kūriniai. Gražiausio leidinio titulą gali pelnyti tik Klaipėdos spaustuvininkai irr leidėjai.

Populiariausiu praėjusių metų leidiniu išrinkta Sauliaus Jokužio leidyklos spaustuvės išleista knyga vaikams „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?“. Taip nusprendė konkurse „Klaipėdos knyga 2019” dalyvavę ir uoliai balsavę uostamiesčio bibliotekos lankytojai ir skaitytojai.

„Rezultatais nesistebėkime – ši knyga patiko mieste vykstančius tradicinius ir nemokamus džiazo festivalius pamėgusiems klaipėdiečiams. Be to, lietuviškos literatūros vaikams apie džiazą dar nebuvo išleista “, - kalbėjo Klaipėdos bibliotekos Meno skyriaus vadovė ir  renginių organizatorė Birutė Skaisgirienė.

Leidyklos savininkas S.Jokužys, pasirodo, irgi nėra abejingas muzikai. Žinoma, kad jis kažkada prestižiniame uostamiesčio berniukų chore „Gintarėlis“ traukė dainas su Vytautu Grubliausku, kuris tapo trimito virtuozu, Pilies džiazo festivalių siela, o dar vėliau - garsiu politiku ir Klaipėdos meru.

Populiariausios ir gražiausios metų knygos leidėjus pasveikino konkurso organizatoriai B.Lauciuvienė ir R.Cibauskas. Jiems buvo įteikti garbės raštai, atminimo dovanos - klaipėdiečio juvelyrikos meistro Sauliaus Bertulio sukurti darbai.

Spalvinga, gausiai iliustruota knyga „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?“ pirmiausiai skirta 4-12 metų vaikams. Leidėjai įsitikinę, kad ji pravers ir muzikos mokyklų pedagogams, tėvams.

S.Jokužys skaitytojams padėkojo už balsus, bet neatskleidė, ar jo leidžiamų knygų tematiką kaip nors įtakoja buvęs vokalo partneris V.Grubliauskas, spėjęs aplankyti ir Luizianą - amerikiečių džiazo gimtinę: „Aš žinau tik tiek, kad jis buvo pakviestas į svečius, kaip džiazuojančio miesto vadovas“.

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai irgi neigė galimą V.Grubliausko įtaką konkursui "Klaipėdos knyga 2019" - pasak jų, susilaužęs koją meras tik prie kelias dienas sugrįžo į savo kabinetą Rotušėje. 

Neįprastos tematikos knygą sumanė vokalo pedagogė Livija Trakumienė ir jos komanda – Andra Lukošienė, Aušra Smičiūtė – Butkevičienė, Audronis Trakumas, iliustratorė Monika Slančiauskaitė.

Pagrindinis knygos apie džiazą  personažas - besimokantis groti berniukas, leidęsis į kelionę su diksilendo muzikantais. Įkliuvę į burtininkės pinkles, virtę stalo įrankiais visi žygeiviai kalinami indaujoje.

Patraukliai iliustruota knyga pasakojo apie muziką, jos kuriamus stebuklus. Panardinti į kunkuliuojantį džiazo pasaulį mažieji skaitytojus daugau sužinos apie šį muzikos žanrą, jos istoriją, garsiausius atlikėjus.

Įsigiję šią knygą su kompaktine plokštele skaitytojai galės pasiklausyti populiariausių kūrinių, instrumentų skambesio, aktorių skaitomų ištraukų, išgirs ne tiktai Luizianos džiazo korifėjaus Louis'o Armstrongo balsą, bet ir vaikų atliekamų melodijų.

Gražiausios knygos titulą pelnė Algirgo Apulskio vadovaujamos paustuvės „Druka“ išleistas Aleksandro Dapkevičiaus fotografijų albumas, kurį dvejus metus rengė uostamiesčio menotyrininkė Daiva Ruškienė.

Toks buvo komisijos, kuriai vadovavo Lietuvos grafinio dizaino asociacijos atstovas ir pedagogas, tipografijos entuziastas, daugiadisciplininės kūrybos ir meno specialistas Darius Kisielius, sprendimas. Tai ne pirmas konkursuose "Klaipėdos knyga" laimėtas "Drukos" prizas. 

Dėl gražiausio klaipėdietiško leidinio titulo rinkimuose dar varžėsi Algirdo Toliato parašytos ir Kristinos Norvilaitės iliustruotos simpatiškos knygelės mažiesiems skaitytojams „Dievo vaikų planeta“ leidėja - viešoji įstaiga „Verslas ar menas“.

Jeigu būtų renkama sunkiausia knyga, pagrindinį prizą būtų nuraškęs uostamiesčio leidyklos „Libra Memelensis“ fotoalbumas „Kretingos krašto praeities vaizdai“, sveriantis net keturis kilogramus.

Šios leidyklos vadovo Kęstučio Demerecko ir bendrautoriaus Juliaus Kanarskio parengtoje knygoje - daugeliui neregėti Kretingos krašto XIX-XX amžiaus vaizdai, sugraibyti iš muziejų, bibliotekų fondų, senųjų archyvų, kolekcininkų rinkinių. Iš viso pateikiama 1500 fotografijų, kuriose atsispindi senieji kaimai, sodybos, žmonių buitis, jų darbai ir gyvenimas.

„Libra Memelensis“ leidinyje skaitytojai išvys dalį iš iki šiol niekur nepublikuotų fotografijų, saugomų Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje. Unikalų rinkinį sudaro tarpukariu per etnografines ekspedicijas kraštotyrininkų užfiksuoti Kretingos krašto vaizdai.

Dar vieną istorinį leidinį pristatė Šilutės Hugo Šojaus muziejus, atgaivinęs lietuviškųjų Rytprūsių gyventojos Hertos Gelžus dienoraščius. Išskirtinis veikalas „Mano receptų knyga: Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“ skirtas gurmanams, kuriuos domina ir tautiniai patiekalai.

Kažkada H.Gelžus gotišku ornamentuotu smailiakampiu šriftu vokiečių kalba užrašė, ką gamino ir ką valgė jos gentainiai mažlietuviai - evangeliškojo Klaipėdos krašto gyventojai. Petrelių kaimo senbuvė, šišioniškė Herta užfiksavo apie 500 kulinarijos, konditerijos, gėrimų receptų.

Pusę amžiaus pragulėjęs muziejaus saugyklose H.Gelžus rankraštis, pasak šilutiškės, H.Šojaus muziejaus vadovės ir knygos sudarytojos Indrės Skablauskaitės, paneigia tendencingą pramaną, kad Lietuvos pajūrio ir pamario kaimų gyventojai maitinosi skurdžiai - vien tik žuvimi buvo gyvi.

Lietuvos jūrų muziejus (LJM) pernykščių metų leidybos kraityje - net dvi knygos: “Prezidentas Smetona“. Apie karo laivą ir jo įgulą“ ir „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Sudarytojai ir bendrautoriai – LJM istorikai Romaldas Adomavičius ir jo sūnus Romualdas Adomavičius.

Vyresnysis R.Adomavičius šių knygų pristatymo nesulaukė –  Lietuvos laivybos istorijai pasišventęs tyrinėtojas, aistringas buriuotojas, senovinių burvalčių regatų organizatorius, televizijos projektų „Nacionalinė ekspedicija“ dalyvis pernai vasarą tragiškai žuvo, kurėnu išplaukęs į Kuršių marias.

Konkurso favoritų lentynoje rikiavosi naujausi klaipėdiečių literatų romanai: Juozo Šikšnelio „Praeities dulkės – mirties šėšėlis“, Vytauto Čepo - „Siena“, Nijolės Kliukaitės-Kepenienės - „Rupaus malimo“, Mindaugo Milinio - „Partizanai II“ ir dar viena jo parengta atsiminimų knyga „Afganistano mėsmalė 1979–1989 metai“.

Tarp pretendentų buvo Elenos Karnauskaitės eilėraščių rinkinys „Miegančios chimeros“, Daivos Molytės-Lukauskienės knyga „Kaip kiras gintarus rinko: gintarinės pasakaitės“, filosofo ir literato Arvydo Juozaičio pjesė „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“, jo novelių rinkinys „Šanchajaus istorijos“, Gargždų muziejininkų knyga „Eugenijus Renė. „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“.

Prie maristinės literatūros šliejosi tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. Mope. Sea“ leidėjos klaipėdietės Zitos Tallat-Kelpšaitės filosofinėmis įžvalgomis persmelkta publicistikos knyga „Ženklai ir žodžiai“, sudaryta iš jos straipsnių. Rinktiniai tekstai publikuojami lietuvių, anglų, rusų ir kinų kalbomis.

Konkursui pateikta Sigitos Kraniauskienės, Silvos Pocytės, Ruth Leiserowitz ir Irenos Šutinienės monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 metai: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“, knyga apie pirmąjį Klaipėdos universiteto rektorių - „Stasys Vaitekūnas: nuo aušros iki saulėlydžio“ (sudarytojai Rimantas Balsys ir Vida Vaitekūnienė).

Klaipėdos „Eglės“ leidyklos konkursui pristatyta uostamiestyje gimusio rašytojo, dailininko Romualdo Lankausko paskutinioji apysakų ir novelių knyga „Labirinto prieangyje“ nuskambėjo kaip pro memoria neseniai Anapilin iškeliavusiam talentingam lietuviškosios prozos meistrui.

Pernai „Eglė“ dar išleido Valdo Aušros eilėraščių vaikams rinkinį „Kokios avys skraido: linksmos draugų gyvenimo istorijos“ (dailininkė Rūta Ona Čigriejūtė), Arūno Baublio ir Gražinos Juodytės knygą „Respublikinė Klaipėdos ligoninė - pakeliui į šimtmetį“ (sudarytojas Antanas Stanevičius).

Popieriumi prekiaujančios įmonės „Papyrus Lietuva“ atstovė Vilija Liutkevičienė atminimo dovaną už stilingą knygų dizainą, rimtą dėmesį į leidinių poligrafinę išvaizdą ir išradingumą įteikė „Eglės“ leidyklos vadovui – žurnalistui, fotomenininkui ir poetui A.Stanevičiui.

V.Liutkevičienė palankiai įvertino ir knygą apie karo laivą „Prezidentas Smetona“. Leidinys, įrištas nugarėlei naudojant tekstilę, pasak jos, dera su viršeliu ir nuotrauka – traukia skaitytojų akį.