Pelnė dar vieną apdovanojimą
Komisija pažymėjo, jog J.Šikšnelis Klaipėdos krašto metraštininkės I.Simonaitytės vardą ilgus metus puoselėja, populiarina, įvairiomis formomis įamžina ne vien tiktai Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Jo kūriniai yra versti į rusų, lenkų ir anglų kalbas. Visa rašytojo gyvenimo kūryba, kaip ir I.Simonaitytės romanai, siejasi su Klaipėdos kraštu, su Mažąja Lietuva.
Iš Švendubrės kaimo netoli Druskininkų kilęs, bet Klaipėdoje šaknis tvirtai įleidęs J.Šikšnelis už savo romaną „Kryžiau žalio medžio“ (2001) anksčiau yra pelnęs net dvi (I.Simonaitytės ir Žemaitės literatūros konkursų premijas). Pramoginei literatūrai neabejingas rašytojas 1992 ir 1996 metais apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos premijomis už geriausią detektyvinį kūrinį.
J.Šikšnelis 2014 metais tapo „Varpų“ literatūros premijos laureatu, po penkerių metų jam įteikti du apdovanojimai − rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis „Už nuopelnus Lietuvai“. Šiemet rašytojas apdovanotas Lenkijos valstybiniu apdovanojimu „Nusipelnęs Lenkijos kultūrai“.
Bene daugiausiai apdovanojimų už kūrybą pelnęs J.Šikšnelis daugelį metų vadovavo Klaipėdos apskrities viešajai I.Simonaitytės bibliotekai. Išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininku aktyviai plėtojo literatūros sąjūdį Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos regionuose.
Romane atgija praeities herojai
Romanas "Praeities dulkės - mirties šėšėliai", už kurį J.Šikšneliui skirta I.Simonaitytės premiją - apie praeitį ir dabartį, kupinas veiksmo, nuotykių, detektyvo elementų, paradoksiškų situacijų, sodraus liaudiško ir juodojo humoro. Šis kūrinys jau yra plankiai įvertintas literatūrologų.
„Formulavau, jog tai satyrinis romanas, bet gal tiksliau būtų sakyti, kad misterija, pagrindiniam personažui sunkiai paaiškinama istorija, kurioje šių dienų žmonės ir istoriniai herojai veikia kartu. Veiksmas iš pradžių rutuliojosi dvejopoje laiko plotmėje, bet sukritikuotas atsisakiau 1831 metų sukilimo sluoksnio. Tačiau pažadinti herojai nenorėjo manęs palikti. Teko įsileisti, jie atgijo dabartyje“, - taip savo romaną pristato J.Šikšnelis.
Rašytojas prisipažino ilgai svartęs, kaip herojus įsprausti į šiuos laikus, juk laiko mašinos – banalybė: „Pirminiame variante pagrindinis herojus gavo kapsule per galvą, todėl jam pasirodė praeities veikėjai, tačiau ilgainiui šio sumanymo atsisakiau. Jie pasirodo, ir taškas. Koks kieno reikalas, kad jie pasirodo?“.
Rašytoją siutina aiškūs siužetai
Jau ne pirmą kartą savo romanuose mįslingais istorijos labirintais klaidžiojančiam J.Šikšneliui, regis, svarbiau ne konkretūs faktai, datos, asmenybės, bet galimybė išplėtoti siužetą - tai, kas ne iki galo pasakyta, kas baigiasi ne tašku, bet daugtaškiu, kur dar galima pratęsti mintį, įsprausti savo trigrašį.
„Generolo Antano Gelgaudo istorija tarsi aiški: buvo nevykėlis, leidosi sumušamas, nužudytas patrioto. Dar gerai, kad nebuvo apkaltintas tėvynės išdavyste, dabartiniai patriotai kaipmat būtų suamalę į miltus, atradę sąsajų su KGB. Mane labiausiai siutina aiškumas.
Ar ne dėl to Lietuvoje ir kyla įvairių šaršalų dėl asmenybių įamžinimo. Man nuo pat pradžių generolas Gelgaudas nebuvo aiškus. Todėl ir atsirado šis romanas. Ar dabar kas nors paaiškėjo? Nė velnio, bet pasidarė ramiau“, - teigia humoro nestokojantis J.Šikšnelis.
Kūriniuose - dvasios atšvaitai
I.Simonaitytės literatūros konkurso tradicija užgimė gūdžiu sovietmečiu - 1987 metais Klaipėdos rajono „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir LRS Klaipėdos skyrius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl premijos steigimo.
Pirmuoju laureatu tapo Klaipėdoje kurį laiką inkarą nuleidęs rašytojas ir publicistas Romualdas Sadauskas – garbinga premija buvo įvertintas jo romanas „Ežerėnų papartis“.
Nuo to laiko I.Simonaitytės premija kasmet teikiama už kūrinius, kurie vienaip ar kitaip atspindi Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, o šio savito etnografinio regiono dvasią, įprasmina Priekulėje gyvenusios rašytojos, kurios kūriniai dabar kažkodėl išbraukti ir mokyklų programų, atminimą.
Artėjant lietuvių literatūros klasikės gimtadieniui, I.Simonaitytės premijos laureatai tradiciškai pagerbiami Klaipėdos apskrities viešojoje bibliotekoje.
Pretendentų gretos gausėja
Šiemet į 34-ąją I.Simonaitytės premiją pretendavo dvylikos kūrinių autoriai: Ramunė Bandzienė („Laivas paplūdimyje: kalėdinė uosto istorija“), Vytautas Čepas (dokumentinis romanas „Siena“), Gintaras Grajauskas (pjesė „Kas prieš mus“), Elena Karnauskaitė (poezijos rinktinė „Miegančios chimeros“), Nijolė Kliukaitės-Kepenienė (romanas „Rupaus malimo“), novelistas Algis Kuklys („Salomėjos istorija“).
Tarp kandidatų dar buvo Loreta Liutkutė (poezijos knyga „Mėlyna būties upe“), publicistas Mindaugas Milinis („Afganistano mėsmalė. 1979–1989 m.“), Sondra Simana („Iškamšų kontora“), vertėjas Clandestinus – Sergejus Getmanas („Klaipedski skaz”), Markus Roduneris (iš lietuvių į vokiečių kalbą išvertė garsiausią I.Simonaitytės romaną „Vilius Karalius“).
Pagrindinis I.Simonaitytės literatūros konkurso rėmėjas – uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas, kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas. Klaipėdietis verslininkas įsteigė 2000 eurų vertės premiją nugalėtojams.
