Kokius pagrindinius vaikų literatūros pasiekimus, įvykusius nuo XX amžiaus pradžios, galite įvardinti?
Šiuo metu populiariojoje vaikų literatūroje apie baimę kalbama visai kitaip nei anksčiau – vaikams paaiškinama jos kilmė, rašytojai ir leidėjai gilinasi į tai, kaip vaikas suvoks knygoje užkoduotą žinutę. Anksčiau didelė dalis lietuviškų pasakų buvo paremtos gąsdinimu ir didaktiniais pamokymais.
Dar vienas pokytis – sumažėjusi agresija ir padidėjęs subtilumas. Dažnai nebeįvardinama konkreti ir vienintelė išvada – vaikui paliekama erdvė pamąstyti ir atrasti tai, kas svarbu jam.
Tačiau, kuomet vaikas susipažįsta su istorija, pamąsto, mama ar tėtis turėtų pasikalbėti su juo, aptarti, ko išmoko ir kaip tai pritaikys. Kiekvienam vaikui reikia dėmesio, o tai dažnai yra didelė problema tėvams, stokojantiems laiko.
Kaip pasikeitė vaikų literatūra Lietuvoje per pastaruosius 18 metų?
Per šį laikotarpį vaikų literatūra pasikeitė neatpažįstamai. Visų pirma, iliustracijos tapo kur kas kokybiškesnės. Manau, kad šį pokytį lėmė ir mūsų leidyklos veikla, keliami aukšti standartai iliustruotojams.
Literatūra taip pat pažengė – vis daugiau žmonių geba įtikinamai rašyti vaikams ir paaugliams bei nori tuo užsiimti savo gyvenime. Atsirado ir literatūrinė branda, o tai jau leidžia diskutuoti apie lietuviškos vaikų literatūros pasiekimus ir išskirtinumus.
Kaip apibūdintumėte dabartines vaikų literatūros tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje – kokios temos, aktualijos vyrauja?
Vaikų literatūra tapo labai komerciška, tačiau iškilo ir daug briliantų. Šiu metu madingos edukacijos, ekologijos, žmogaus teisių temos atsiranda ir vaikų literatūroje.
Tiesa, kalbėti apie vaikų pareigas tapo nepopuliaru, o tai reiškia, kad ir nekomerciška. Vaiką privalu ne tik supažindinti su jo teisėmis, bet ir deklaruoti pareigas – nerėkti, bet reikalauti.
Knygų išliekamoji vertė atsiranda tada, kai kūrinyje kalbama ne tik apie tai, kas aktualu, bet ir apie tai, kas nepopuliaru, tačiau svarbu ir teisinga.
Kaip keičiasi vaikų susidomėjimas spausdinta knyga?
Skaitymas ir knyga niekur nedingsta – vaikai vis dar skaito, nors ir šiek tiek rečiau. Šį pokytį lemia tėvų elgesys, o ne pačios technologijos savaime.
Jei tėvai neskaito – neskaitys ir vaikai. Technologijos keičia tėvų elgesį, o tai matydami vaikai iš jų ima pavyzdį.
Kodėl svarbu, kad vaikai skaitytų?
Skaitymas lavina vaizduotę! Jeigu žmogus neturi vaizduotės – jis negali būti kūrėjas. Jeigu jis negali būti kūrėjas – jo gyvenime bus nedaug prasmės.
Jeigu jo gyvenime bus nedaug prasmės – nesunku susirgti depresija. Jeigu žmogus sirgs depresija – jis bus liūdnas. Jeigu jis bus liūdnas – bus liūdna ir kitiems. Todėl yra svarbu skaityti.
Kodėl vaikų literatūros kūriniai yra aktualūs ir suaugusiems? Ko iš jų galima pasimokyti?
Todėl, kad kiekvienas suaugęs savo viduje turi po mažą vaiką, su kuriuo labai svarbu užmegzti ir palaikyti ryšį – tik tada tampama tikru žmogumi. Vidinis vaikas yra labai susijęs su siela, o prarasti ryšį su savo siela – didžiulė tragedija.
Be to, visos mano žinomos pažangios, brandžios asmenybės skaito vaikų literatūrą. Tai atpalaiduoja ir sužavi.
Gyvenimas susideda iš daug mažų smulkmenų, jos visos labai svarbios. Vaikų literatūra suaugusiam grąžina gebėjimą jomis džiaugtis.
Rekomenduokite 5 vaikų literatūros knygas, kurias skaitydami mėgausis ir suaugę.
Sergejaus Kozlovo trumpos, svajingos ir pamokančios istorijos rinkinyje „Ežiukas rūke“, interaktyvi Selemono Paltanavičius knyga „Gamtos metų ratas“.
Taip pat nesenstanti Antoine'o de Saint-Exupéry klasika „Mažasis princas“ (beje, jau lapkričio pradžioje pasirodys išskirtinis šios knygos leidimas, kurį puoš italų dailininkės Manuelos Adreani iliustracijos).
Dar magiška Kelly Barnhill „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“ ir viena populiariausių pasakų pasaulyje – L. Franko Baumo „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“.
Ačiū už pokalbį!
