Alfonso Nykos-Niliūno poeziją ir dienoraščių ištraukas skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis. Poeto mėgtų ir menine raiška artimų kompozitorių – Wolfgango Amadeuso Mozarto, Claude'o Debussy, Vytauto Bacevičiaus – kūrinius atliks pianistas Gabrielius Alekna. Įėjimas laisvas.
Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė „žemininkų“ kartos poetai Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas.
Jie priklauso laisvoje Lietuvoje gimusiai ir išsilavinusiai drąsiai ir ambicingai kartai, kuri vos gavusi universiteto diplomus, pateko į istorinę griūtį, neišvengiamai pakeitusią visų tolesnius gyvenimus.
A. Nyka-Niliūnas 1944 m. pasitraukė į Vakarus; B. Krivickas 1945 m. pradžioje prisijungė prie Lietuvos laisvės armijos kovotojų partizanų.
A. Nyka-Niliūnas yra vienas svarbiausių Lietuvos išeivijos rašytojų, savo poezijoje, dienoraščiuose įprasminęs ir svarstęs XX a. žmogaus egzistencines ir intelektualines dilemas.
B. Krivicko poezija, parašyta per partizaninės kovos dešimtmetį, o į viešumą iškilusi tik Atgimimo metais, išreiškia žmogaus būseną ribinėje situacijoje, abejonės ir pareigos įtampas, stoišką laikyseną absurdo akivaizdoje.
Šių poetų ir jų kartos kūrybai, laikysenoms istorinės katastrofos metu skirta mokslinė konferencija „Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai“, kuri vyks birželio 13 d., ketvirtadienį, Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Kristijono Donelaičio auditorijoje ir birželio 14 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Konferencijoje plenarinius pranešimus skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė dr. Giedrė Šmitienė (tema „Gyvenimo praktika ir jos kritika. Egzistenciniai Alfonso Nykos-Niliūno skaitymai“) ir Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius (tema „Lietuvos inteligentai partizaniniame kare“).
Konferencijai pranešimus parengė per dvi dešimtis Lietuvos universitetų ir mokslo institutų tyrėjų.
Rengėjai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos dailės muziejus. Remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
