Jos kūrybą skaitytojai lygina su pavasariu – žaismingu, šviesiu, gaiviu. Juk kada, jeigu ne pavasarį skaityti eiles! O jeigu pavasaris būtų muzika, kokia ji būtų?
Kokia muzika įkvėpė vieną V.Palčinskaitės knygų? O kokie kūriniai atsiranda, kai susitinka dvi klasikinės muzikos gerbėjos?
Apie tai ir kalbėjomės su knygos „Stebuklinga Mocarto fleita“ kūrėjomis rašytoja V.Palčinskaite ir dailininke Lina Eitmantyte-Valužiene.
– Jeigu pavasaris būtų muzika, kokia ji būtų? Kokia jūsų skaityta knyga labiausiai primena pavasarį?
V.Palčinskaitė: Manau, pavasaris ir yra muzika. Jis groja lietaus lašais į senamiesčio stogus, besiskleidžiančiais gėlių pumpurais, lengvu vėjeliu alyvų krūmuose ir sugrįžusių paukščių giesmėmis...
Pavasaris – tai paukščių gaudytojas Papagenas ir jo užburtoji fleita... Pavasaris – tai Wolfgangas Amadeus Mozartas! Ir kiekviena knyga, kurioje daug šviesos, gėrio, geros nuotaikos ir meilės.
L.Eitmantytė-Valužienė: Pavasarį atspindinti muzika – kupina netikėtų žaismingų akordų, šviesių tonacijų, vingrių melodijų, veržlaus ritmo ir žaižaruojančių trelių.
Man viena pavasariškiausių knygų – mano vaikystės laikų Anos Gelhar knygelė „Ateik, geguži mielas...“ apie W.A.Mozarto vaikystę su pavasariui skirtos dainelės natomis.
– Kokią vietą jūsų gyvenimuose užima klasikinė muzika?
V.P.: Klasikinė muzika yra didelė dalis mano pamėgtos muzikos, nes nuo vaikystės tėvai vesdavosi į klasikinės muzikos koncertus. Mokiausi Kaune, septynmetėje muzikos mokykloje.
L.E.-V.: Mokydamasi M.K.Čiulionio menų gimnazijoje maniau, kad tapsiu profesionalia smuikininke, bet paskutiniais metais pasirinkau dailininkės kelią. Turėjau puikią galimybę susipažinti su įvairiais muzikos žanrais ir kryptimis. Bet klasikinės muzikos lobynai mano širdyje užėmė pačią didžiausią dalį. Be šios muzikos negaliu praleisti nė dienos, ji – kaip tyro vandens gurkšnis, būtinas išgyventi.
– Kodėl būtent W.A.Mozarto muzika įkvėpė knygą „Stebuklinga Mocarto fleita“ (leidykla „Nieko rimto“)?
V.P.: Norėjau atkreipti skaitytojų dėmesį ne tik į W.A.Mozarto operos, kuri laikoma viena pačių gražiausių pasaulio operų, muziką, bet ir į pirmapradį jos tekstą, libretą, pasaką, kurią seka šis žavingas kūrinys.
– Ar rašydamos ir piešdamos klausotės muzikos? Ar ji neblaško?
V.P.: Muzikos klausausi prieš rašydama arba po. Rašymas iš manęs pareikalauja be galo didelio susikaupimo, todėl lieku tik su savim.
L.E.-V.: Piešdama dažnai klausausi įvairios muzikos, bet tik tuomet, kai iliustracijos kompozicija jau sukurta ir lieka ją techniškai atlikti. O piešdama iliustracijas knygai „Stebuklinga Mocarto fleita“ klausiausi... Johanno Sebastiano Bacho kantatos.
Žinoma, „Užburtąją fleitą“ prieš tai perklausiau dešimtis kartų!
– Kaip kilo mintis integruoti operos fragmentus į tekstą, kaip juos atrinkote?
L.E.-V.: Šią mintį įkvėpė noras ieškoti originalių knygos formų, skatinti vaikus naujai atrasti literatūrą ir klasikinę muziką. Operos muzikinius fragmentus „iškirpau“ daug kartų klausydama kūrinį ir atidžiai skaitydama Violetos tekstą.
Tikslas – sudėlioti įžymiausių arijų fragmentus ir kitus „Užburtosios fleitos“ muzikos motyvus taip, kad jie papildytų ir praplėstų knygos veikėjų charakterius, emocijas, akcentuotų svarbiausias turinio mintis.
– Kuo knyga, kuri skatina susipažinti su klasikine muzika, gali būti patraukli šiuolaikiniams vaikams?
V.P.: Šiuolaikiniai vaikai yra be galo imlūs, jiems nesvetimos visos šiuolaikinės technologijos, todėl išradingas teksto paįvairinimas muzikos garsais, manau, tikrai jų neatbaidys nei nuo teksto, nei nuo muzikinių fragmentų.
O gal kils noras pasiklausyti pačios operos ar nueiti į Operos teatrą. Tokios knygos turėtų sužadinti vaiko smalsumą, praplėsdamos akiratį.
L.E.-V.: Vaikams būtina parodyti, kiek nuostabių dalykų yra juos supančiame pasaulyje. Tikiu, kad kiekviena galimybė prisiliesti prie laiko patikrintų vertybių suteiks jiems naujų potyrių ir įkvėpimo atradimams.
– Be knygų ir muzikos, ar dar turite mėgstamų meno rūšių ar laisvalaikio leidimo būdų? Kokių?
V.P.: Patinka lankytis meno galerijose, teatruose ir, žinoma, neįsivaizduoju savo gyvenimo be kelionių.
L.E.-V.: Man, kaip ir Violetai, labai patinka keliauti, ieškoti naujų įspūdžių gamtoje, architektūroje, meno parodose. Taip pat mėgstu teatrą, kino filmus, fotografuoju, žaidžiu stalo žaidimus.
