Icchokas Meras – lietuviškai rašęs pasaulinio garso rašytojas, kurio romanai, apsakymai ir novelės išversti į dvidešimt keturias kalbas.
1941 m. liepą aštuonmečiui Icchokui stebuklingai pavyko išsigelbėti ir jis užaugo lietuvių Dainauskų šeimoje kaip septintas jų vaikas. Skausmingi išgyvenimai buvo įprasminti autobiografinių apsakymų knygoje „Geltonas lopas“ (1960), Holokausto tema tapo svarbiausia visos jo kūrybos, pelniusios tarptautinį pripažinimą, tema.
„Kelmė yra mano Jeruzalė. Tame turbūt glūdi viskas: mano santykiai su žydų tauta ir Izraeliu, mano santykiai su lietuvių tauta ir Lietuva, mano vieta literatūroje ir kūrybiniai siekiniai. Tame – aš, žmogus ir rašytojas, paprastas ir sudėtingas, aiškus ir prieštaringas, kaip ir tos dvigubos šaknys, maitinančios mane“, – kalbėjo Icchokas Meras 1977 m. Čikagoje priimdamas JAV lietuvių rašytojų draugijos premiją.
Nuo 1972 metų rašytojas gyveno Izraelyje, o jo kūryba sovietmečiu buvo trinama iš lietuvių literatūros istorijos. Atkurtos nepriklausomybės metais I. Mero knygos iš naujo perleidžiamos, jas atranda ir jaunosios kartos skaitytojai. I. Meras buvo ne tik iškilus rašytojas, bet ir visuomenės veikėjas – 2004 m. jis drauge Lietuvos žydų muziejum inicijavo tarptautinį projektą „Žydų gelbėtojai – pasaulio tautų teisuoliai“. I. Mero vadovaujamos grupės pastangomis virš 200 žmonių pelnė aukščiausius Izraelio instituto Jad Vašem apdovanojimus.
Icchoko Mero kūryba įvertinta Izraelio valstybės Prezidento Zalmano Šazaro (1973), Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo holokausto literatūrine (1973), JAV lietuvių rašytojų draugijos (1976, 1996), Izraelio valstybės Prezidento (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno (2010) premijomis, 1995 metais jis apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu.
Parengė A. Šileris, L. Mačianskaitė
