Būtent tuo tėvai skiriasi nuo savo vaikų – pastarieji nori ne tik patirti skaitymo malonumą, bet iš to dar ir pasimokyti.
1 tendencija. Žanrų pokyčiai – nuo grožinių iki praktinių
Tikriausiai viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės imasi knygos – noras pabėgti nuo tikrovės. Pasinerti į autoriaus fantaziją ir išgyvenimus, mylėti kaip romanuose, jausti detektyvų įtampą.
Tačiau šiandien tie norai keičiasi ir knygų rinkos ekspertai stebi skaitytojų pomėgių poslinkį. Žmonės pradeda norėti ne knygų suteikiamų fantazijų, o apčiuopiamos, tikros naudos kaip, pavyzdžiui, motyvacija, pasitikėjimas savimi ar naudingos žinios.
„Knygos.lt“ vadovas Dovydas Pauliukonis apibendrina, kad klientai ieško knygų, kurios padėtų tobulėti, išmokti kažką naujo ir geriau pažinti save. Iš kitos pusės skaitytojas tapo gerąja prasme visko persisotinęs – jį vis sunkiau nustebinti išgalvota istorija, jis nori tikrų išgyvenimų ir naujų patirčių, su kuriomis lengva susitapatinti.
„Pastebime, kad klientai – knygų mėgėjai – ne tik nori susitapatinti su istorija, bet ir tobulėti patys asmeniškai. Žanrų poslinkis nuo grožinės literatūros iki saviugdos knygų padeda geriau suvokti save, skatina norą tobulėti, būti laimingesniems ir priimti geresnius karjeros, finansinius sprendimus.
Būtent tokie norai ir lemia psichologinių, verslo, tobulėjimo knygų populiarumą – žmonės nori mokytis remdamiesi ekspertų patarimais“, – sakė D. Pauliukonis.
2 tendencija. Kintantys jauno skaitytojo pomėgiai
Didėjantis arba mažėjantis žanrų populiarumas itin glaudžiai siejasi su kartų pokyčiais. Anksčiau skaitytojų rankos tiesėsi link grožinės literatūros – romanų, detektyvų.
Šiandieninis skaitytojas vis dažniau skuba, turi mažiau laiko ir kasdien brenda per informacijos srautus. Jis remiasi draugų ir žinomų žmonių, ypatingai – nuomonės lyderių, rekomendacijomis.
Todėl keičiasi ir pomėgiai, kurie dabar dažnai yra diktuojami greito gyvenimo būdo ir populiariosios kultūros.
D. Pauliukonio nuomone, būtent tokia kultūra lemia ir tai, kad jauni žmonės daug nekantriau laukia naujų knygų ir jas skubiai rezervuoja.
„Žmonės gyvena nenutylančiame naujienų sraute, jas seka, todėl dažnai apie naują knygą išgirsta ne reklamoje ar knygyne, o socialiniame tinkle – sekdami rašytoją. Todėl atsiranda įprotis laukiamą knygą rezervuoti dar tada, kai jos nėra atspausdintos, tam, kad gautų kuo greičiau.
Ši tendencija – viena ryškiausių šiuo metu, todėl manome, kad yra svarbu reaguoti į skaitytojų nekantrumą, pavyzdžiui, suteikiant jiems galimybę rezervuotą knygą gauti netrukus po to, kai ji pasiekia sandėlį“, – sakė D. Pauliukonis.
3 tendencija. Lietuvių autoriai ir anglų kalba
Lietuvos knygų rinkoje ryškėja paradoksas – lietuvių autorių knygos įgauna vis daugiau populiarumo, bet tuo pačiu skaitytojai dažniau teiraujasi knygų anglų kalba.
D. Pauliukonio nuomone, nuolat augantis susidomėjimas knygomis anglų kalba diktuojamas to paties žmogaus skubėjimo ir nekantrumo.
Visų pirma, skaitytojas nenori laukti, kol knygą išvers į lietuvių kalbą, ir ypač tai aktualu, jeigu tai – knygos tęsinys.
Taip pat lietuviai puikiai moka anglų kalbą ir dažnai renkasi kūrinį skaityti originalo kalba, kad ne tik dar labiau tobulintų užsienio kalbos žinias, bet ir turėtų galimybę skaityti vertėjo neinterpretuotas, originalias rašytojo mintis. Tai lemia tam tikra autentikos paieška ir noras iki galo perprasti knygos kontekstą.
Skaitytojams perprasti Lietuvos autorių ir kontekstą, kuriame parašyta knyga, visuomet buvo ir bus svarbu.
Tikriausiai niekas kitas taip negali paliesti lietuviui svarbių temų ir jausmų kaip kitas lietuvis.
Taip pat mūsų šalies autorių vietinį populiarumą lemia ir socialiniai tinklai, kuriais ypatingai aktyviai naudojasi ir šiuolaikinis skaitytojas.
Pastebima, kad pastaruoju metu, prieš išleidžiant knygą, aplink ją stengiamasi sukurti tam tikrą ažiotažą ir paskatinti apie ją kalbėti socialiniuose tinkluose.
