Šį kartą triumfavo poezija – laurai atiteko Kornelijaus Platelio knygai “Įtrūkusios mėnesienos: eilėraščiai“.
Kūrybiškiausios 2018 m. knygos ir LLTI premijos laureatas tradiciškai paskelbiamas Vilniaus knygų mugėje. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija laureatui įteikiama Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet vienijančios pokalbio temos neformulavo, stengdamiesi apsisaugoti nuo išankstinių nuostatų, palikti daugiau laisvės diskusijoms.
Aptariant 2018 metų knygas diskutuota, ar tekstai persekioja mus, ar mes persekiojame tekstus. Praėję metai gana tradiciniai lietuvių literatūros metai: poezija klesti, kaip visada, romanas atrodo kiek išsikvėpęs, ir nebuvo išskirtinių, nukaunančių knygų.
Iš klasikinę tradiciją tęsiančių romanų į dvyliktuką įtrauktas Vytauto Martinkaus romanas „Tavo bažnyčios rūsys“, Valdo Papievio „Brydė“ ir Lauros Sintijos Černiauskaitės „Šulinys“. Lygia greta įtrauktos ir naujoviškos, netikėtos bei žaidybiškos knygos: Liudo Mažylio veiksmo trileris „99 šimtosios“, Kęstučio Navako romanas „Privatus gyvulėlių gyvenimas“, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko knyga „Be penkių pasaulio pradžia“.
Svarstymo metu buvo kalbėta ir apie pastaruoju metu lietuvių literatūroje regimą kryptį: įdomias knygas imasi rašyti kitose srityse pagarsėję žmonės (Liudas Mažylis, Kastytis Sarnickas). Pastebėta, kad pamažu blėsta lietuviškosios esė klestėjimo laikas, tad esė žanrui dvyliktuke atstovauja Giedros Radvilavičiūtės ir Sigito Parulskio naujausios knygos.
Konstatuota, kad prozoje stinga veikėjų, kalbančių ne autoriaus balsu, o poezijoje kaip tik ši tendencija stiprėja (Kornelijus Platelis, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Nastaravičius). Praėjusių metų poezijos knygose regimas visas poetinės kalbos spektras – nuo klasikinės paradigmos iki egzistencinio minimalizmo.
LLTI literatūrologai pabrėžia, kad praėjusių metų knygų aptarimo tikslas yra ne tik sudaryti kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, bet ir aptarti metų tendencijas, išskirti ryškiausius rašytojus ir susieti juos su visos lietuvių literatūros raida.
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Marius Burokas, Švaraus buvimo: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
2. Laura Sintija Černiauskaitė, Šulinys: mažasis romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
3. Giedrė Kazlauskaitė, Gintaro kambarys: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
4. Vytautas Martinkus, Tavo bažnyčios rūsys: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
5. Marius Povilas Elijas Martynenko, Be penkių pasaulio pradžia: tekstai malonumui sužadinti. Tyto alba, 2018.
6. Liudas Mažylis, 99 šimtosios, veiksmo trileris. Alma littera, 2018.
7. Mindaugas Nastaravičius, Bendratis: vieno eilėraščio istorija. Tyto alba, 2018. 8. Kęstutis Navakas, Privatus gyvulėlių gyvenimas: romanas. Tyto alba, 2018.
9. Valdas Papievis, Brydė: romanas. Odilė, 2018.
10. Sigitas Parulskis, Amžinybė manęs nejaudina. Alma littera, 2018.
11. Kornelijus Platelis, Įtrūkusios mėnesienos: eilėraščiai. Odilė, 2018.
12. Giedra Radvilavičiūtė, Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones. Apostrofa, 2018.
