„Tai turėtų būtų karštas mugės debatų turnyras, literatūrinė dvikova, kurioje per keliolika minučių du pašnekovai – knygos autorius ir kritikas – pabandys kuo turiningiau atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.
Pamatysime, ar tai bus aršios dvikovos ar murkimas vienu balsu“, – taip savo idėją pristatė vienas „Litexpo“ parodų rūmuose iki sekmadienio vyksiančios Vilniaus knygų mugės rengėjų Gytis Vaškelis.
Jau pati idėja prieš mugę kėlė abejonių, ar paprastai daugžodžiaujantys lietuvių kritikai ir rašytojai sugebės prisijaukinti „trumpuko“ žanrą. „Idėja graži, bet aš šiek tiek abejoju lietuvių sugebėjimu kalbėti trumpai ir aštriai. Tačiau laikas pradėti mokytis taip kalbėti“, – prieš mugę kalbėjo kita jos rengėja Lolita Varanavičienė.
Tiko mugės atmosferai
Ketvirtadienį mugėje įvyko penki „trumpukai“: tarp literatūros apžvalgininko Audriaus Ožalo ir „Lietuvių kodo“ autoriaus Gedimino Kulikausko, kritikės Jūratės Čerškutės ir rašytojo Sigito Parulskio, istorikų Aurimo Švedo ir Dariaus Pocevičiaus, A.Ožalo ir poeto Mariaus Buroko, A.Švedo ir istorikės Rasos Leonavičiūtės.
Klausantis maždaug 17 minučių trukusių pašnekesių buvo akivaizdu: jie išties labai tinkami mugės atmosferai, kur vyrauja skubrumas, gausumas, paviršutiniškumas, užuominos, nekritiškas požiūris. Tie „šortai“ tiko „Litexpo“ rūmuose susirinkusiems lankytojams, nes kas keliolika minučių besikeitusios pašnekovų poros viliojo įvairove ir neleido nuobodžiauti, snūduriuoti. Tos renginiui skirtos pusantros valandos prabėgo akimirksniu.
Žinoma, L.Varanavičienė, spėdama, kad dauguma lietuvių nemoka trumpai ir aštriai diskutuoti, iš dalies buvo teisi. Visi trumpieji pokalbiai buvo nors ir įdomūs bei prasmingi, bet vis dėlto skambėjo kaip viena dūda. Arba, kaip pasakytų G.Vaškelis, visi pašnekovai ne dalyvavo aršiose dvikovose, o murkė vienu balsu.
Kas šiose murkimo dvikovose laimėjo? Pirmiausia tie, kurie greičiau mąsto ir kalba. Labiau pasisekė ir tiems, kurie turi ką pasakyti ir tą reikšmingą sakymą sugeba atskiesti kad ir humoru. Todėl vienoms pokalbių poroms tų keliolikos minučių pilnai užteko, o kai kurioms net ir buvo per daug.
Lietuvių permainos
Dar labiau pasisekė G.Kulikauskui, „Šortuose“ kalbėjusiam apie savo knygą „Lietuvio kodas“. Jau vien dėlto, kad knygos tema – įdomi daugeliui. Joje iš esmės atskleidžiama, kokie lietuviai buvo XIX amžiuje ir ar labai jie pasikeitė, kokia buvo jų buitis.
Panašu, kad G.Kulikauskas supranta, jog klausytojus labiau domina blogos naujienos. Tad jis liejo neigiamas XIX amžiaus lietuvių savybes, kurias išmintingai sugebėjo paversti teigiamomis.
„Prieš šimtą metų gyvenusiam lietuviui buvo būdingas niūrumas, uždarumas, šiurkštumas, nepaslankumas, kai gyvenimo įvykiu tapdavo kelionė į Rygą. Lietuvis buvo apsamanojęs, nepasirengęs iššūkiams, visada nepatikliai žvelgiantis į valdžią. Žodžiu, niūrokas tipas, bet geras žmogus“, – kalbėjo G.Kulikauskas.
Pasak „Lietuvio kodo“ autoriaus, šios tarsi ir neigiamos lietuvių savybės jiems padėjo išlikti, iškęsti įvairias priespaudas ir okupacijas, išlaikyti raštą ir kalbą. Tas lietuvio užsispyrimas esą inertiškai tęsiasi iki šiol.
„Lietuvį sugadino ne sovietmetis, kaip mėgstama sakyti, bet nelaisvė. Caro laikais lietuviai dėl visų nelaimių kaltino baudžiavą, tarpukariu – caro laikus, o dabar – sovietmetį“, – svarstė G.Kulikauskas.
Tad dėl ko lietuvį mylėti? „Dėl tvirtumo, užsispyrimo. Jis sugebėjo nepalūžti priespaudos, nelaisvės sąlygomis. Tokiu būdu tas lyg ir neigiamas užsispyrimas virto teigiama charakterio savybe“, – įsitikinęs knygos autorius.
Pasak jo, per šimtmetį labiausiai pasikeitė lietuvių požiūris į pinigus. Jaunosios kartos atstovai jau drįsta skirti didelę sumą kokiai nors kelionei, kai tuo tarpu vyresni žmonės vietoj kelionės taupytų sodybai prie ežero.
Apie eseistikos istoriją
J.Čerškutės ir S.Parulskio pašnekesys klausytojams priminė lietuviškos eseistikos istoriją. Pasak S.Parulskio, Lietuva tai miršta, tai prisikelia, tad ir eseistikos likimas panašus.
„Kai atgavome nepriklausomybę, visiems labiausiai rūpėjo dainos, tad kone populiariausia buvo poezija. Kai žmonės padainuoja, jiems ima rūpėti, kodėl jie dainuoja, tad jie pradeda gilintis į save, tyrinėti savo pojūčius, atmintį, mąstymą. Tai geriausias laikas eseistikai.
Tada paauglystė baigiasi, visi jaučiasi pakankamai išsityrinėję ir nenorintys mąstyti. Kai žmonėms nusibosta mąstyti ir tyrinėti save, jie nusigręžia nuo eseistikos ir metasi prie romanų“, – kalbėjo S.Parulskis.
Rašytojas prisipažino, kad eseistika jam patinka labiausiai dėl to, kad ji neturi aiškių žaidimo taisyklių, be to, rašydamas esė gali būti arčiausiai savęs, nes tau nelabai rūpi kanonai, kurių daugiau ar mažiau turi prisilaikyti rašydamas romaną.
Paprašytas numatyti eseistikos ateitį S.Parulskis nedaugžodžiavo: „Argi svarbu, ką mes parašysime. Juk, kaip sakė Franzas Kafka Maxui Brodui, mes esame tik niūrios Dievo mintys apie savižudybę. Tokiu atveju prasmės nėra daug.“
Mažiau prasmingi dėl įvairiausių priežasčių buvo ir likę „Šortų“ pašnekesiai. „Vilniaus reliktų“ autorius D.Pocevičius prisipažino, kad jis, skirtingai nei tikrieji istorikai, domisi ne knyginiais, o gyvaisiais Vilniaus istorijos reliktais, kurių ieško klydinėdamas gatvėmis.
Nedaugžodžiavęs M.Burokas atskleidė, kad nors jis nerašo haiku ir grynosios minimalistinės poezijos, bet jam arčiau širdies eilėraščiai, kuriuose nėra žodžių pertekliaus. Jis tai pat atskleidė, kad svarsto rašyti kiek ilgesnius tekstus, gal eilėraščius proza.
R.Leonavičiūtės ir A.Švedo pokalbis vis dėlto virto labiau įžanga į ilgesnės trukmės šios autorės knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ pristatymą, kuris įvyks šeštadienį.
Laukia dar 10 „šortų“
Tie literatūros ir knygų mėgėjai, kurie nori savo ausimis išgirsti ir savo akimis išvysti, kas tie „Šortai“, turės dar ne vieną galimybę. Trumpieji kritikų ir knygos autorių pokalbiai Vilniaus knygų mugėje dar vyks penktadienį ir šeštadienį.
Penktadienį 12 val. „Litexpo“ Forume vyks šie „šortai“: A.Švedas kalbins knygos „Įsivaizduoti Lietuvą“ autorius, kritikė Virginija Cibarauskė su prozininku Herkumi Kunčiumi kalbėsis apie jo „Lietuviškas apybraižas“ ir su poete Giedre Kazlauskaite apie jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“, J.Čerškutė kalbėsis su Marija Drėmaite apie knygą „Optimizmo architektūra“, Elžbieta Banytė su Greta Ambrazaite aptars šiosios knygą „Trapūs daiktai“.
Šeštadienį 12 val. Forume mugės lankytojų laukia dar penkeri „šortai“: E.Banytė su Felixu Ackermannu aptars jo knygą „Labai blogai arba liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“, o su Kornelijumi Plateliu diskutuos apie jo knygą „Įtrūkusios mėnesienos“, V.Cibarauskė tardys poetą Gytį Norvilą, A.Ožalas su Tomu Vaiseta pasikalbės apie jo knygą „Vasarnamis“, J.Čerčkutė tardys rašytoją Giedrą Radvilavičiūtė.
