Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, kuri ir surengė šią diskusiją, direktorius Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad fizinių lankytojų stygiumi jo vadovaujama biblioteka nesiskundžia.
„Būtinumo vilioti lankytojus mums nėra, neseniai po rekonstrukcijos atidaryta mūsų biblioteka yra pilnutėlė. Kodėl verta būti bibliotekoje? Geroje bibliotekoje būti tiesiog gera. Biblioteka – tai trečioji erdvė po darbo, joje jūs galite rasti visokios veiklos, kurios nerasite namuose ar darbe“, – sakė R.Gudauskas.
Rašytojas, poetas, eseistas ir intelektualas Tomas Venclova įsitikinęs, kad ateityje neišnyks ne tik biblioteka, bet ir popierinė knyga.
„Biblioteka truputį primena bažnyčią. Į bažnyčią žmogus pirmiausia eina tam, kad pabendrautų su transcendentiniu pasauliu. Yra ir kitas momentas – į bažnyčią eina kaip į paminklą. Eina į bažnyčią, kurioje jis bendrauja su praeities kartomis tokia fiziškai apčiuopiama forma. Net jeigu jis arba ji yra netikintys.
Panašiai ir su biblioteka – į biblioteką žmogus eina bendrauti su tam tikromis aukštesnėmis už jį vertybėmis. Taip pat į biblioteką žmogus eina, kad pajustų tą fizinį ryšį su praeitimi, su buvusiomis kartomis per knygą, popierinę knygą“, – sakė T.Venclova.
Jo įsitikinimu, jei išnyks popierinė knyga, tai išnyks ir elektroninė.
Fotografas, knygų „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša prisipažino, kad jo gyvenime popierines knygas sėkmingai pakeičia elektroninės.
„Aš esu skaitmeninės kartos žmogus, aš ir studijavau kompiuterių mokslus ir man skaitmeninė terpė yra arti dūšios. Pats jau daug metų knygas skaitau per „aipedą“ (iPad) ir labai tuo esu patenkintas, todėl, kad ir miškas padėkoja, ir daugelį knygų tikrai galima skaityti labai patogiai, ir angliškai, net paaiškina žodį, kurio tu nežinai. Patogiai pasižymi pastabas, vėliau gali grįžti peržiūrėti, tau lengviau konspektuoti“, – pasakojo M.Jovaiša.
M.Jovaiša įsitikinęs, kad po pusės šimto metų spausdintų knygų smarkiai sumažės, tačiau į bibliotekas žmonės vis tiek eis, nes keisis bibliotekų funkcijos.
„Sakyčiau, knygos išleidimo formatas ir bibliotekos kaip institucijos gyvavimas yra du skirtingi dalykai. Kad ir kokio formato knygas skaitytume, vis tiek liksime bendraujančiais žmonėmis. Aš matau bibliotekos institucinę transformaciją į bendruomenės susitelkimo vietą, į kultūros renginių, diskusijų, pristatymų, parodų erdves. Ir tas yra nuostabu“, – kalbėjo M.Jovaiša.
Ambasadorius Rytis Paulauskas pabrėžė išskirtinę bibliotekų svarbą kultūrinei diplomatijai. Esą daug tarptautinių renginių iš tradicinių erdvių persikelia į bibliotekas. Ambasadorius pritarė T.Venclovai, kad bibliotekos yra sutautinta erdvė, ir tai sėkmingai išnaudojama diplomatijoje.
„Valstybė labai gerai suvokia, kad jeigu renginys, pavyzdžiui, vyksta nacionalinėje bibliotekoje, tai jis yra vertas nacionalinio dėmesio. Tam tikras prestižas visada yra. Sutinku su T.Venclova, kuris kalba apie bibliotekos simbolinę, kaip bažnyčios, prasmę, sutaurintą erdvę. Daugelis valstybių, suprantančių tą reikšmę, stengiasi renginius rengti bibliotekose“, – sakė R.Paulauskas.
Pasak jo, Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka puikiai pasitarnauja Lietuvos diplomatijai. Joje vyko tokie renginiai kaip Lotynų Amerikos dienos, Arabų kultūros dienos, Izraelio vadovo apsilankymas bibliotekos Judaikos tyrimų centre.
