Per mugės atidarymą perskaitytame sveikinime prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo ypatingą mugės svarbą šalies gyvenime.
„Per du dešimtmečius mugė augo ir brendo drauge su Lietuva. Nuo kuklaus renginio, tilpusio vienoje salėje, knygų mugė išsiskleidė į daugiašakį kultūros įvykį – didžiausią visame Baltijos regione. Panašiai ir Lietuva per tą laiką tapo stipri, matoma ir girdima tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Ir čia matau didelį mūsų kūrėjų, kultūros žmonių indėlį. Prasminga tai, kad knygų mugė kasmet atveria duris iš karto po Vasario 16-osios šventės ir nors mugės pristatinėti nereikia, vis tiek norisi, norisi ja džiaugtis, kalbėti apie ją su pasididžiavimu, kaip apie išskirtinį mums visiems svarbų reiškinį“ – patarėjos Rūtos Kačkutės perskaitytoje kalboje pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat pažymėjo ypatingą knygų mugės indėlį ugdant išsilavinusius žmones Lietuvoje.
„Neabejoju išskirtiniu knygų mugės nuopelnu, kad Lietuvoje daugybė apsiskaičiusių, išsilavinusių, talentingų žmonių. Kuo jų daugiau, tuo Lietuvoje šviesiau, tuo daugiau minties erdvės, pozityvaus mąstymo, kūrybingumo. Būtent tokie žmonės turėtų lemti mūsų valstybės ateitį, – rašoma prezidentės sveikinime.
Per mugės atidarymą kalbėjęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pažymėjo, kad knygų mugės atsiradimas prieš dvidešimt metų tapo gyvybiškai svarbus Lietuvos raidai.
„Lietuva išgyveno išbandymus laisvąja rinka, vartotojiškumu ir tas žingsnis sukurti Vilniaus knygų mugę tikrai dabar matosi kaip labai svarbus civilizacinis žingsnis – knygų civilizacijos atsigavimas po istorinės kaitos, po įvairiausių permainų, kai knygos meilė taip stipriai sugrįžo“, – pažymėjo M. Kvietkauskas.
Dvidešimtojoje Vilniaus knygų mugėje vyks daugiau kaip 500 renginių. Bus tęsiama viena gražiausių tradicijų – Diskusijų klubas. Penkios diskusijos bus skirtos skirtingiems žanrams ir literatūrinėms tendencijoms aptarti. Taip pat bus kalbama aktualiausiais nūdienos klausimais: kūrėjo laisvė ir atsakomybė, jos ribos, Europos tapatybė, dviguba pilietybė. Sekmadienio diskusija kvies lankytojus žvelgti į mugės ir knygos ateitį.
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, į mugę keturioms dienoms sugrįžo lietuviškai kuriantys rašytojai iš kitų šalių, tarp svečių dominuoja kaimynai latviai, estai ir lenkai.
„Sulauksime, ko gero, garsiausios šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos su knyga „Motinos pienas“. Taip pat atvyksta Europos literatūros premijos laureatas Janis Jonevs, knygos „Jelgava 94“ autorius. Estiją atstovaus jau vienu iš mugės tradicinių svečių tituluojamas filosofas Reinas Raudas“, – iš kaimyninių šalių atvykstančius svečius prieš mugę vardijo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Taip pat lankytojai turės galimybę susitikti su nyderlandų rašytoju Hermanu Kochu, autoriumi iš Norvegijos Roy'umi Jacobsen'u, apie Lietuvą knygą parašiusiu vokiečiu Felixu Akermannu, slovėnų rašytoju Goranu Vojnovičiumi.
Keturias dienas vyksianti mugė lankytojus penktadienį pakvies vakaroti net iki 23 val. Muzikos salėje vyks specialus renginys, skirtas mugės jubiliejui „Naktis mugėje“.
20-oji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 21-24 dienomis.
Per du dešimtmečius Vilniaus knygų mugėje surengta per 5700 renginių ir apsilankė per 1 mln. lankytojų.
Tradicijos ir atradimai
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio teigimu, mugės istorija rodo, kad renginys tapo ne vien kultūriniu, bet ir valstybinės reikšmės įvykiu.
„Turbūt reikia pripažinti, kad ne kinas, o literatūra yra pagrindinis menas Lietuvoje.
Juk Knygų mugė prasidėjo kaip bendras Baltijos šalių projektas, tačiau toks, kokį jį pažįstame dabar, suklestėjo būtent Vilniuje.
Istoriją rašėme visi kartu ir dabar net sunku patikėti, kad renginys užima visas „Litexpo“ sales. Stebimės ne tik mes patys, bet ir užsienio leidėjai, kad turėdami mažiau nei 3 milijonus gyventojų vis dar leidžiame knygas savo kalba“, – kalbėjo G.Vaškelis.
Pasak jo, viena svarbiausių mugės naujienų šiemet – trumpos literatūrinės dvikovos, pokalbių ciklas „Šortai“.
„Literatūrinė dvikova, kurioje niekas nežūsta, o aštriai 15 minučių diskutuoja apie pasirinktą knygą. Tokie šiemet bus naujojo formato pokalbiai“, – sakė G.Vaškelis.
Mugės programą rengusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė teigė, kad mugė pasiruošusi lankytojus stebinti gausa: „Programoje numatyta daugiau nei 500 renginių.
Viena gražiausių tradicijų, atsiradusių 2008 m., – Diskusijų klubas, kurio vienas pirmųjų vedėjų buvo šviesaus atminimo profesorius filosofas Leonidas Donskis.
Šiemet Diskusijų klube atsigręšime į mugės esmę – literatūrą ir knygas.
Net penkios diskusijos bus skirtos skirtingiems žanrams ir literatūrinėms tendencijoms aptarti.
Taip pat kalbėsime ir pačiais aktualiausiais nūdienos klausimais: apie kūrėjo laisvę ir atsakomybę, jos ribas, Europos tapatybę, dvigubą pilietybę.“
Apie svečius iš užsienio
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės tvirtinimu, į mugę keturioms dienoms grįžta lietuviškai kuriantys rašytojai iš kitų šalių, o tarp svečių dominuoja kaimynai: latviai, estai ir lenkai.
„Sulauksime, ko gero, garsiausios šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos su knyga „Motinos pienas“.
Taip pat atvyksta Europos literatūros premijos laureatas Janis Jonevas, knygos „Jelgava 94“ autorius. Estijai atstovaus filosofas Reinas Raudas“, – vardijo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti su Nyderlandų rašytoju Hermanu Kochu, autoriumi iš Norvegijos Roy Jacobsenu, apie Lietuvą knygą parašiusiu vokiečiu Felixu Akermannu, slovėnų rašytoju Goranu Vojnovičiumi.
Išskirtinio užsienio svečių dėmesio šiemet sulaukė ir Knygų šalies kūrybinė studija, į kurią, pasak G.Vaškelio, vienu metu sugužėjo ilgai kviestos knygos meno žvaigždės.
„Marion Bataille, Katsumi Komagata – tai vos keli pasaulinio garso vardai, kurie kartu su mūsų garsiausiais knygų kūrėjais šiemet lauks Knygų šalies kūrybinėje studijoje. Jie rengs dirbtuves, dalyvaus pokalbiuose“, – sakė G.Vaškelis.
Penktadienis – ilgesnis
Keturias dienas vyksianti mugė lankytojus penktadienį pakvies vakaroti dar ilgiau – iki pat 23 val.
„Vasario 22 d. nuo 21 val. Muzikos salėje vyks specialus renginys, skirtas mugės jubiliejui, „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“.
Jungsime tekstą ir muziką, išgirsime, kaip skamba, kokias prasmes įgauna įgarsinti tekstai, kuriuos pristatys lietuvių poetai, o įgarsins gerai žinomi muzikantai“, – vieną mugės naujienų pristatė „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Penkerių metų sukaktį mugėje švenčianti Muzikos salė kvies ne tik bendrauti, bet ir muzikuoti kartu su mėgstamais atlikėjais.
Visą mugės renginių programą galima rasti ne tik internete, bet ir išmaniesiems telefonams skirtoje „Litexpo“ programėlėje, kurioje patogu žymėtis renginius, gauti priminimus, susidaryti savo renginių tvarkaraštį.
Kaip ir kasmet knygų bičiulių laukia trys specialūs mugės autobusai, kurie nuo Katedros aikštės (Arkikatedros stotelė) iki „Litexpo“ ir atgal lankytojus į mugę veš nemokamai.
Taip pat mugės dienomis maršrutu Ozo g.–„Litexpo“ kursuos papildomas miesto autobusas 177R, o „Litexpo“ stotelėje stos ir greitasis miesto autobusas 2G. Vilniaus knygų mugės bilietų kainos – 3–15 eurų.
