Na, o pagrindinis renginys, vyksiantis „Forumo“ erdvėje, visus ispanų literatūros ir kultūros mylėtojus kvies susipažinti su trimis rašytojais iš Ispanijos: Mercedes Monmany, Jaime Siles ir Bernardo López, kurie kalbės apie šiuolaikinę Ispanijos literatūrą. Renginį pristatys ir ves pats Ispanijos karalystės ambasadorius José María Robles Fraga.
Taip pat yra planuojami keli susitikimai su studentais Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kuriuose minėti autoriai pristatys savo knygas bei kalbės apie ispanų literatūrą bendrai.
Jaime Siles (g. 1951 Valensijoje) – ispanų rašytojas, filologas, akademikas, poliglotas, poetas, teatro ir literatūros kritikas, vertėjas ir universiteto dėstytojas. Daugiau nei 20 knygų autorius, kurių didžioji dalis – poezija. Keletas žymesnių jo poezijos knygų: Vandens muzika (Música de agua), Šviesoforai, šviesoforai (Semáforos, semáforos), Vėlyvieji himnai (Himnos tardíos) ir kt. Taipogi parašė daugybę monografijų bei mokslinių straipsnių specializuotoje kultūrinėje spaudoje apie poeziją ir ispanų poetus (Antonio Machado, Salinas, Luis Antonio de Villena ir t. t.).
Rašytoja Mercedes Monmany (g. 1957 Barselonoje) – literatūros kritikė, eseistė ir redaktorė. Jos specializacija – šiuolaikinė Europos literatūra. 2018 m. laimėjo tarptautinę Caballero Bonald fondo premiją už savo knygą Žinai, kad sugrįšiu. Trys didžios rašytojos Aušvice: Irène Némirovsky, Gertrud Kolmar y Etty Hillesum (Ya sabes que volveré. Tres grandes escritoras en Auschwitz: Irène Némirovsky, Gertrud Kolmar y Etty Hillesum). Knygoje atskleidžiamas trijų žydų rašytojų panašus požiūris bei likimas, demonstruojamas didžiulis noras išgyventi barbariškame Holokausto kontekste, tokiu būdu išsaugant kultūrinį palikimą Europos literatūros tradicijoje.
Bernardo López López-Ríos yra Ispanijos ambasados Lietuvoje Misijos vadovo pavaduotojas, rašytojas, diplomatines pareigas ėjęs Jamaikoje, Lenkijoje, Latvijoje ir du kartus Panamoje. Bernard Duran slapyvardžiu yra parašęs įvairių kūrinių, tarp kurių galima rasti kelis romanus: Žmogus, kuris matė gimstant Dievą (El hombre que vió nacer a Dios) ir Rūko kelias (El sendero de la niebla), yra neseniai išleistos knygos Iš Santjago į Karakasą (De Santiago a Caracas) bendraautoris. Bernardo taip pat yra publikavęs kultūrinės tematikos straipsnių The Gleaner (Jamaika), Faro de Vigo (Ispanija) ir Lietuvos ryto (Lietuva) laikraščiuose.
Susitikimas su jais – Vilniaus knygų mugėje penktadienį, vasario 22 d., 20 val., trečioje parodų rūmų salėje „Forumo“ erdvėje (renginys ispanų k. su sinchroniniu vertimu).
Susitikimas su rašytojais Vilniaus universitete vyks penktadienį, vasario 22d., 17 val. (renginys ispanų k.).
Susitikimas su rašytojais Vytauto Didžiojo universitete vyks šeštadienį, vasario 23 d., 11 val. (renginys ispanų k.).
Nuo Aušvico iki Panamos
/Nauja ispanų literatūros apžvalga Vilniaus knygų mugėje/
Prieš 500 metų nutikę du įvykiai iš esmės pakeitė pasaulį. Viena vertus, į Meksiką atkeliavo Hernán Cortés, ir taip prasidėjo procesas, kuris, paženklintas šviesulių ir šešėlių, davė pradžią dabartinėms Amerikos žemyno valstybėms. Antra vertus, tais pačiais metais iš Sevilijos leidosi Magelano vadovaujama ispanų ekspedicija, kurią po trejų metų užbaigė Juan Sebastián de Elcano, ir tai buvo pirmoji kelionė aplink pasaulį žmonijos istorijoje.
Šie du svarbūs įvykiai leido ispanų monarchijai išplėsti savo teritorijas visame pasaulyje, tad ji tapo imperija, kurioje, karaliaus Pilypo II žodžiais, „niekada nenusileisdavo saulė“. Tačiau kartu su karine ispanų vykdyta konkista, kuri, beje, ne daug kuo skyrėsi nuo kitų Europos galybių vykdytų užkariavimų, naujai Vakarų atrastose teritorijoje taip pat sklido ir ispanų kultūra bei kalba.
Wittgenstein teigė: „mano kalbos ribos sutampa su mano pasaulio ribomis“. Šia prasme ispaniškai kalbančiųjų pasauliui labai pasisekė, nes pačius įvairiausius posakius, frazeologizmus, idiomas bei kalbinius atspalvius žmonės gausiai vartoja Filipinuose, kur taip toli į rytus nutolusioje šalyje dar išliko ši kalba, praktiškai visame Amerikos žemyne (Jungtinėse Valstijose yra 60 milijonų ispaniškai kalbančių gyventojų, ir pagal šį rodiklį ji užima antrąją vietą, po Meksikos), Gvinėjos įlankoje, Afrikos šiaurėje, Europoje (kur vis labiau plečiasi ispanų kalbos mokymas) ar žydų sefardų diasporoje.
Šių metų Knygų mugėje vėl susitiksime su ispanų kalba ir literatūra, akcentuodami mano jau minėtus beribius horizontus. Pokalbį šia tema moderuos pats Ispanijos ambasadorius José María Robles Fraga, o man bus garbė jame dalyvauti kartu su kitais dviem didžiais ispanų literatūros intelektualais. Visi trys labai skirtingai pasakosime pačias įvairiausias istorijas.
Jaime Siles yra Valensijos universiteto klasikinės filologijos profesorius, Šv. Karolio literatūros karališkosios akademijos, Istorijos karališkosios akademijos ir Valensijos kultūros karališkosios akademijos akademikas, yra gavęs gausybę prestižinių apdovanojimų, jam taip pat būtų galima priskirti daug kitų titulų, tačiau, visų pirma, jis yra rašytojas ir poetas.
Puikus poetas, kuris ypač švelniai apnuogina žodžius, juos nuglosto ir galiausiai nušviečia, kaip, pvz., kūriniuose „Ocnos“, „Šviesos genezė“, „Vandens muzika“ ar „Vėlyvieji himnai“, kurie laikomi žymiausiais ir labiausiai įvertintais; skaitydamas jo eiles, supranti, kad „eilėraštis slypi ne kalbos, bet gyvenimo tamsybėse“. Pilni gyvybės ir erudicijos jo darbai yra amžinas žodžių šokis, kuriuo siekiama sukurti baigtinę šokio kompoziciją.
Mercedes Monmany yra rašytoja, vertėja, literatūros kritikė ir redaktorė, apdovanota Prancūzijos Respublikos meno ir literatūros ordinu. Savo kūriniu „Palei Europos sienas“ ji kviečia į svaiginančią kelionę po XX ir XXI amžių Europos prozą. Joje tarsi šiuolaikinėje „Odisėjoje“ gausu įvairiausių nuotykių. Jos puslapiais keliauja Šiaurės šalių autoriai, keltų genijai, rusų pasakotojai, Vidurio Europos klasikai… Neįkainojamas esė visiems literatūros mylėtojams.
Paskutinėje ir premija įvertintoje knygoje „Žinai, kad sugrįšiu. Trys didžios rašytojos Aušvice: Irène Némirovsky, Gertrud Kolmar ir Etty Hillesum“ pasakoja apie trijų žydų rašytojų nacizmo aukų gyvenimą. Plunksna prieš kalaviją, literatūra prieš barbariškumą, nepaliaujančios grožio ir gyvybiškumo paieškos prieš žmogiškosios sielos demonus.
Savo ruožtu pristatysiu paskutinįjį savo darbą „Iš Santjago į Karakasą“, kurį rašėme kartu su 12 kitų kolegų diplomatų; visi tam tikrais mūsų gyvenimo etapais esame dirbę Lotynų Amerikos šalyse. Aš pats, remdamasis neegzistuojančios Livonijos baltų karalystės ambasados darbuotojų gyvenimiškąja patirtimi, piešiu Panamos paveikslą skirtingais šimtmečiais.
Pasakojimas grindžiamas realių veikėjų gyvenimo įvykiais, kūrinio puslapiais klaidžioja išskirtiniai personažai ir aprašomi ypatingi įvykiai: generolas Noriega ir JAV pajėgų įsiveržimas, JAV ir Panamos susitarimas bei kanalo perdavimas Panamai, Koibos sala-kalėjimas…
Anot pagrindinio veikėjo, „iš šios sąsmaukos Balboa atvėrė Vakarams Ramųjį vandenyną, iš čia Pisaras užkariavo Peru, taip pradėdamas nesustabdomą pirmosios pasaulinės imperijos ekspansiją, čia mirė Dreikas, čia Ispanija keitėsi prekėmis iš Karibų ir Ramiojo vandenyno, iš šių žemių, dar iki kanalo statybų nutiesusios geležinkelį, Jungtinės Valstijos užkariavo vakarų pakrantę. Galiausiai būtent čia susiliejo dviejų okeanų vandenys, pakeisdami viso pasaulio prekybinius kelius“.
Šis svarbus renginys apie ispanų literatūrą vyks vasario 22 d., penktadienį, 20:00 val. trečioje parodų rūmų salėje „Forumo“ erdvėje ispanų kalba su sinchroniniu vertimu. Juo dar kartą patvirtinamas gražus bendradarbiavimas su mugės organizatoriais, kurių pastangomis vienas iš pagrindinių Baltijos kultūrinių renginių yra toks kosmopolitiškas ir pripažintas tarptautinėje erdvėje.
Bernardo López, Rašytojas ir Ispanijos ambasados Misijos vadovo pavaduotojas
