Rengėjų teigimu, tai puiki proga atvirai, ironiškai ar nostalgiškai žvilgtelti į save ir atsakyti į klausimą – kas yra knygų mugė, kodėl joje lankausi, kodėl vis sugrįžtu, ko ieškau ir ką kasmet atrandu.
Apie savo individualų santykį su knyga ir skaitymu pasakoja trys prisiekę skirtingų kartų skaitytojai: redaktorius ir žurnalistas Aurelijus Katkevičius, reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė ir užaugęs žurnalistu svajojantis tapti keturiolikmetis Rytas Sakas.
Skaitymas ir tikrai gera knyga, tai…
Ką skirtingų kartų atstovams reiškia skaitymas, ar ilgainiui knyga įgauna vis kitą paskirtį? Kaip santykis su literatūra keičiasi laikui bėgant?
Paklaustas apie savo santykį su skaitymu, ką jam reiškia skaityti, A.Katkevičius nedaugžodžiavo: „Skaitymas man yra pagrindinė gyvenimo veika. Gyvenimo pamatas. O tikrai gera knyga yra ta, prie kurios vis grįžti ir grįžti ir vis kitaip ir iš naujo atrandi.“
Taip pat ir raštininku dažnai prisistatantis redaktorius bei žurnalistas pabrėžė, kad klysta tie, kurie mano, jog norint gerai rašyti, galima apsieiti be skaitymo ir knygų.
„Aš pats negaliu pasakyti, kaip skaitymas keičia žmogų, jo žvilgsnį į kasdienybę, nes tiesiog negaliu palyginti. Žinau tik, kad rašymas prasideda nuo skaitymo, niekada kitaip. Ir šių dalykų neįmanoma atskirti“, – įsitikinęs A.Katkevičius.
D.Filmanavičiūtei skaitymas pirmiausia siejasi su pabėgimo galimybe.
„Skaitymas man – tai pabėgimas į kitus pasaulius, kitą laiką, pas kitus žmones, kuriuos esant patiki tik tada, kai įneri į knygą. Ir tikrai gera knyga vadinu tą, kuri nepaleidžia dar keletą savaičių, kuria norisi pasidalyti garsiai ir užkrėsti ja kitus“, – sako aktyviai skaitymą propaguojanti, nuomone, įžvalgomis ir rekomendacijomis socialiniuose tinkluose besidalijanti D.Filmanavičiūtė.
Už Vilniaus knygų mugę jaunesnis, žurnalistu svajojantis tapti R.Sakas pasakojo knygas skaitantis ne vien dėl pramogos.
„Skaitymas man yra geriausias laisvo laiko praleidimas, kai ne tik pasiilsi, bet ir gauni žinių. Be to, skaitymas padeda mokytis, palengvina rašymą. Apskritai knygos gyvenimą pakelia į aukštesnį lygį ir patogiu knygose gautų žinių panaudojimu, ir maloniu bei turiningu laisvalaikiu. O gera knyga man ta, kuri priverčia apmąstyti viską, ką maniau iki tol“, – sakė keturiolikos metų Rytas, svarbiausiomis perskaitytomis knygomis vadinantis Yuvalio Noah Harari knygą „Sapiens“ ir Alexandro von Schönburgo „Pasaulio istorija išsinešti“.
Apie tai, kokias knygas šiandien skaitome, ko jose ieškome ir kodėl pastaruoju metu daugiausia dėmesio susilaukia negrožinės knygos ar išmoningai parašytos biografijos, vis dažniau nurungiančios grožinius tekstus, Vilniaus knygų mugės Diskusijų klube kalbėsis leidėjai, literatūrologai ir apžvalgininkai.
Taip pat šiemet Vilniaus knygų mugėje visi bus kviečiami pirmą kartą stebėti „Šortus“ – „karštą“ mugės debatų turnyrą, literatūrinę dvikovą, kurioje per 15 minučių du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – kuo turiningiau atskleis ne seniau nei prieš metus išleistos knygos privalumus ir trūkumus. Dalyvauti intensyviame ir turiningame pokalbyje kviečiami Greta Ambrazaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Herkus Kunčius, Sigitas Parulskis, Kornelijus Platelis, Giedra Radvilavičiūtė, Tomas Vaisieta ir kiti autoriai.
Knygomis susižavėjusi minia ir išsipildžiusios svajonės
Susitikimai su užsienio autoriais, pilnas sales sutraukiantys lietuvių autoriai ir galimybė gauti autografą bei bent trumpai šnektelti su rašytojais – tikras prisiekusių mugės lankytojų, įdėmiai studijuojančių programą ir išsirenkančių svarbiausius renginius, džiaugsmas. R.Sakas, mugėje pirmą kartą apsilankęs prieš trejus metus, sako, kad jam mugė – pirmiausia šventė.
„Neįsivaizduoju mugės be linksmų žmonių, įdomių diskusijų ir įkvepiančių susitikimų. Pirmą kartą į knygų mugę atvažiavau prieš trejus metus. Atvykau iš Kauno, vienas. Ir atsimenu džiaugsmą, šventę – tiek daug įdomių diskusijų, veiklos.
Beje, ten ir prasidėjo mano kelias žurnalistikos link. Tų metų mugėje paprašiau Dovydo Pancerovo autografo, o rudenį jis manęs per socialinius tinklus ieškojo norėdamas padovanoti savo knygą. Taip pirmą kartą susipažinau su žurnalistikos virtuve, tad Vilniaus knygų mugei galiu būti dėkingas ir už tai“, – prisiminė R.Sakas.
A. Katkevičius, paklaustas su kuo jam pirmiausia asocijuojasi mugė, neslėpė, kad vienas iš jausmų – mirtinas nuovargis. Ir čia pat pridūrė, kad gyvenime būtų mielai paklausęs daugelio skaitytojų mugėje itin laukto italų rašytojo, semiotiko Umberto Eco.
„Visada gailėsiuosi, kad nesuvedė gyvenimas su U.Eco. Visas jo mąstymo pagrindas – pradedant nuo „Rožės vardo“ ir nuo visokių ančiasnapių studijų – tai klausimas, kiek svarbus žmogui ir žmonijai juokas. Prisiminkime, kodėl ten visos tos mirtys „Rožės varde“ – dėl antrosios Aristotelio poetikos dalies, kuri apie juoką. Labai norėčiau, kad kažkoks kiekis humoro ir juoko būtų nuolatinė žmonių ir žmonijos buvimo dalis“, – sakė A.Katkevičius.
D.Filmanavičiūtės teigimu, dvidešimtmetį švenčiančios mugės išskirtinumas – itin smalsūs žmonės.
„Neįsivaizduoju mugės be tos minios smalsių, žibančiomis akimis naujienomis nešinų žmonių. Ir labai tikiuosi, kad jie paskui viską perskaito. Linkėčiau, kad taip ir įvyktų“, – sakė D.Filmanavičiūtė.
Vasario 21–24 d. į tradicinėmis tapusias mugės erdves – Diskusijų klubą, Vaikų literatūros salę, kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, Muzikos salę, Bibliotekų erdvę, Bukinistų pasažą, Knygos kino salę – organizatoriai kaip įprasta kviečia visus knygų bičiulius, skaitytojus, šeimas. Šventinės mugės penktadienis bus dar ilgesnis – specialų jubiliejinei mugei dedikuotą naktinį renginį bus galima stebėti iki 23 val.
