Greta lengvai skaitomų, įtraukiančių ir jaudinančių atostogoms skirtų romanų, išleidžiama ir gurmanams skirtų leidinių: į „Man Booker“ trumpąjį sąrašą patekusi Tano Twano Engo knyga „Vakaro Miglų sodas“, 2016 m. Didžiosios Britanijos Metų knyga tapęs Sarah Perry romanas „Esekso slibinas“, be to, pasirodė ir daugybę apdovanojimų pelnęs Jane Harper detektyvas „Sausra“ bei laukiamiausiu šių metų psichologiniu trileriu tituluojamas A.J.Finno romanas „Moteris lange“, kuris vos išleistas atsidūrė „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje.
Tan Twan Eng „Vakaro Miglų sodas“
1951-ieji, Malaja. Nutraukusi teisininkės karjerą, Jun Ling Teo ieško vienintelio japoniškojo sodo visoje Malajoje šeimininko Aritomo. Patyrusi japonų karo belaisvių stovyklos košmarą, Jun Ling neapkenčia japonų, tačiau svajoja sukurti japoniškąjį sodą nelaisvėje žuvusios sesers atminimui – imtis šio užsakymo bando įkalbėti Aritomo. Šis sutinka priimti Jun Ling mokine iki lietų sezono. Vėliau ji galėsianti sukurti sodą pati.
Bėga laikas, ir Jun Ling neapykantą skriaudėjams išstumia susižavėjimas mokytoju bei jo menu. Aplink siaučia partizaninis karas su komunistais, o Vakaro Miglų sodas pilnas savų paslapčių. O gal pati tamsiausia paslaptis – tikroji Jun Ling išsigelbėjimo iš karo gniaužtų istorija?
„Vakaro Miglų sodas“ apdovanotas Walterio Scotto vardo ir „Man Asian“ literatūros premijomis, pateko į trumpuosius „Man Booker“ ir Tarptautinės Dublino literatūros premijų sąrašus.
Sarah Perry „Esekso slibinas“
XIX a. pabaigos Londonas. Kora Syborn po vyro mirties nutaria prieglobsčio ieškotis kaime ir atsikrausto į Eseksą, Aldvinterio parapiją, kur vikaru tarnauja Vilas Ransomas.
Kaimelis apsėstas gandų apie mitinę pabaisą: netoliese pastebėtas Esekso slibinas, kitados klajojęs po pelkes ir galabijęs žmones. Kora susižavi šia žinia ir kaip mokslininkė viliasi, kad iš tikrųjų pabaisa tėra dar neatrasta gyvūnų rūšis. Ji leidžiasi padaro pėdsakais ir netrukus sutinka vikarą, kuriam parapijiečių susijaudinimas atrodo nedoras ir pražūtingas, atitraukiantis nuo tikrojo tikėjimo. Pamažu tarp nuolat besiginčijančių Koros ir Vilo užsimezga keistas, gyvenimą keičiantis ryšys.
„Esekso slibinas“ pateko į gausybės literatūros apdovanojimų (tokių kaip „Costa Book Awards“, „Baileys Women’s Prize for Fiction“, Dylano Thomaso ir Walterio Scotto vardo) ilguosius arba trumpuosius sąrašus, tapo Didžiosios Britanijos Metų knyga.
Catherine Isaac „Laimė po Dordonės riešutmedžiais“
Džesė jau dešimt metų viena augina jųdviejų su Adamu sūnų Viljamą. Jos buvusiajam visada labiau rūpėjo lengvabūdiškas gyvenimas ir siekis apleistą pilį Prancūzijoje paversti tobulu atostogų kampeliu. Nors Džesė vis dar jaučia nuoskaudą dėl iširusių santykių, vis dėlto labiausiai jai rūpi trapus Viljamo ryšys su tėvu. Ji ryžtasi praleisti vasarą Adamo viešbutyje žaliuojančių Dordonės kalnų papėdėje.
Greitai paaiškėja, kad Adamas dėl sūnaus neketina pernelyg aukoti savo planų. Visgi Džesė pasiryžusi duoti jam dar vieną šansą – parodyti, kiek laimės gali suteikti kartu su Viljamu praleistos akimirkos. Tuo labiau, kad tam, jos manymu, kasdien lieka vis mažiau laiko...
Chloé Esposito „Klasta Sicilijoj“
Alvina Naitli – tikra bėda, ekscentriška nevykėlė. O dar veidrodinis atspindys dvynė sesuo Elizabetė – tarsi priminimas, kad viskas galėjo būti kitaip. Ji turi viską, apie ką Alvė kada nors svajojo, – tobulą vyrą, nuostabų kūdikį ir prabangią vilą Sicilijoje.
Betei įkalbinus Alvę apsimesti vienai kita (tik vienam vakarui!), kad slapčia nuo vyro išsmuktų iš namų, užverda tikras pragaras. Švintant Betė – negyva baseino dugne, Alvė – tebevilkinti jos drabužiais. O jei tai... puiki proga Alvei pakeisti gyvenimą? Klasta permirkusi vidurvasario savaitė Sicilijoje Alvei tampa ekstremaliu viso gyvenimo išbandymu.
A. J. Finn „Moteris lange“
Ana Foks, tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius, menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą stebi kaimynų gyvenimus.
Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.
Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą?
Jane Harper „Sausra“
Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai.
Gyventojai dar atmena, kaip prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo. Falkas imasi tirti šeimos tragediją, jį kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys.
Ši knyga pelnė pagrindinius 2017-ųjų literatūrinius prizus: apdovanota prestižinėmis „Auksinio durklo“, „The British Book Awards“ bei „Davitt Awards“ premijomis už geriausią 2017 m. detektyvą, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga, o interneto svetainės „Goodreads“ skaitytojai ją nominavo kriminalinio romano kategorijos premijai.
Sofia Lundberg „Raudona užrašų knygelė“
Ką verta pasilikti iš neapčiuopiamai lakaus nugyventų metų smėlio? Šito savęs klausia senoji Dorė, rymodama viena savo bute Stokholme. Atsakymas slypi ypatingoje užrašų knygelėje, kurią tėvas jai padovanojo per dešimtąjį gimtadienį. Pageltusiuose puslapiuose Dorė suguldė visus ilgo ir audringo gyvenimo vardus – kiekvienas užima ypatingą vietą Dorės atmintyje.
Todėl vieną dieną Dorė ima rašyti savo gyvenimo istoriją. Kad su kitais pasidalytų brangiausiu turtu – prisiminimais. Kad vėl atrastų prasmę kelionės, kurios pagrindinis tikslas – meilė.
Tai jaudinantis pasakojimas apie draugystę, nuotykius, keliones, laimę, skausmą ir nepamirštamą didžiąją meilę. Jis aprėpia ištisą vienos moters gyvenimą ir nuveda skaitytoją į prabėgusius, tačiau įstabius pagrindinės herojės jaunystės laikus Paryžiuje, Niujorke ir Stokholme.
Ann Kidd Taylor „Mūzų viešbutis“
Jūrų biologė Meivė, draugų vadinama ryklių užkalbėtoja, keliauja po pasaulį ir tyrinėja savo didžiąją gyvenimo aistrą – ryklius. Regis, jai nereikia nė meilės, nė šeimos. Tačiau, sugrįžusi į žavų ir ekscentrišką senelės „Mūzų“ viešbutį Floridos pakrantėje, sutinka charizmatišką mergaitę Heizelę – Meivės paauglystės mylimojo Danieliaus dukrą. Meivei vis garsiau ima kirbėti klausimas: ar pasinaudoti likimo suteiktu antruoju šansu? O galbūt nerti į naujus santykius su kolega Nikolu?
Svaiginančių palmių, Kalipso muzikos ir tobulų vandenyno vaizdų fone skleidžiasi vienos moters gyvenimo drama: pirmosios meilės prisiminimai pinasi su naujai atsirandančiais jausmais, rūpestis rykliais maišosi su baime dėl pavojaus jų gyvybei, nuolatinės laisvės troškimas grumiasi su artumo ilgesiu.
Dinnah Jefferies „Išduota širdis“
1955 metai, britų valdoma Malaja. Keletą savaičių slaugiusi draugę, Lidija grįžta namo. Tačiau Kartraitų šeimos vila skendi tyloje. Vyro Aleko ir dviejų dukrelių – nė ženklo, telefono linija neveikia, o tarnų nepavyksta prisišaukti. Išsigandusi ir pasimetusi Lidija jaučiasi išduota paties artimiausio žmogaus.
Jauna moteris nuveja kylančią paniką ir ima veikti. Pasikliaudama apytikrėmis žiniomis, Lidija leidžiasi į pavojingą kelionę per pilietinio karo siaubiamus egzotiškos šalies miestus ir džiungles, puoselėdama viltį netrukus vėl apkabinti savo dukras.
Jørn Lier Horst „Urvinis žmogus”
Detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas rastas negyvas. Nors policija neaptiko jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą. Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos.
Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.
Jørn Lier Horst – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi ir unikalią patirtį pritaiko romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
