2017-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko Juliano Barneso knygą „Laiko triukšmas“ (iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė. „Baltos lankos“, 2017.). Ji pateko ir į ekspertų penketuką.
LLVS ekspertai Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Audrius Ožalas, Jurga Katkuvienė ir Dalia Zabielaitė skelbia 2017 metų vertingiausių verstinių knygų penketuką:
Julian Barnes. „Laiko triukšmas“. Iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė. – „Baltos lankos“.
„Ko jis tikrai tikėjosi, tai kad mirtis išlaisvins jo muziką: išlaisvins nuo jo gyvenimo. <…> Ir tada jo muzika bus… tiesiog muzika.“
1937–ųjų pavasarį vienišas žmogus kasnakt būdrauja savo namų laiptų aikštelėje. Susikrovęs daiktus į lagaminėlį, rūkydamas papirosą po papiroso, jis laukia, kol atsivers lifto durys, šmėstelės uniforma ir antrankiai surakins riešus. Stalino Rusijoje jie visada ateina vidurnaktį, todėl geriau juos pasitikti prie lifto nei laukti, kol išvilks iš lovos. Ypač jei suimamasis yra skrupulingasis Dmitrijus Šostakovičius – vos devyniolikos šlovės sulaukęs kompozitorius, gyvenantis beprotybės apimtais laikais, kai Stalinas ką tik uždraudė jo sukurtą operą.
Romane „Laiko triukšmas“ Julianas Barnesas subtiliai analizuoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie menininką, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti.
„Barneso šedevras... Apie nuolatinę žmogaus kovą su savo sąžine, už savo kūrybą, prieš totalitarizmą.“ (The Guardian)
„Šiuo romanu Barnesas iš naujo sukūrė save kaip rašytoją.“ (Daily Telegraph)
„Nepakartojama… Pasakojimas, kuriame atgaivinama visa kafkiškoji beprotybė.“ (The New York Times Book Review)
Julianas Barnesas (gim. 1946) – šiuolaikinis anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano renesanso architektu. Jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce'o ir Milano Kunderos kūriniais. Naujausias autoriaus romanas „Laiko triukšmas“ (2016) buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The Guardian“, „The Times“, „Observer“, pakilo į „The Sunday Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą. Lietuviškai išleistos šios rašytojo knygos: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015).
Ralph Dutli. „Paskutinė Sutino kelionė“. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – „Sofoklis“.
1943-iųjų rugpjūčio 6 dieną Chaimą Sutiną, paslėptą juodame autokatafalke, iš Šinono miestelio Luaros slėnyje veža į okupuotą Paryžių. Dailininkui būtina neatidėliotina skrandžio operacija, tačiau kelionė užtrunka pernelyg ilgai, važiuoti tenka aplinkkeliais, vengiant okupantų kontrolės postų. Skausmą malšinančio morfino aptemdytoje Sutino sąmonėje prisiminimų atplaišos pinasi su klejonių vaizdiniais.
Skaudi vaikystė neturtingo žydo, senų drabužių taisytojo, šeimoje Smilavičiuose netoli Minsko, pirmieji tapybos bandymai Vilniuje ir vienintelis troškimas – patekti į dailininkų pasaulio sostinę Paryžių. Neįtikėtina draugystė su Amedeo Modigliani, nelaukta sėkmė ir menininko pripažinimas po daugelio metų skurde.
Skaudi vaikystė neturtingo žydo, senų drabužių taisytojo, šeimoje Smilavičiuose netoli Minsko, pirmieji tapybos bandymai Vilniuje ir vienintelis troškimas – patekti į dailininkų pasaulio sostinę Paryžių. Neįtikėtina draugystė su Amedeo Modigliani, nelaukta sėkmė ir menininko pripažinimas po daugelio metų skurde.
Gilindamasis į itin negausiai dokumentuotus dailininko gyvenimo epizodus, Ralphas Dutli bando įsivaizduoti, kaip ir iš ko randasi išraiškingieji Sutino portretai, peizažai, natiurmortai. Priverstas pasitelkti išmonę autorius atsispiria pagundai fiktyviomis istorijomis sujungti žinomus dailininko gyvenimo fragmentus į nuoseklią biografijos visumą. Jis subtiliai tyrinėja Sutino gyvenimo ir kūrybos paslaptis, nesistengdamas jų iki galo atskleisti, neišsklaidydamas kerų, tačiau mėgindamas – drauge su laisvėn ištrūkusia dailininko siela – pažvelgti į gyvenimą iš paukščio skrydžio.
Ralphas Dutli (g. 1954) – šveicarų poetas, rašytojas ir vertėjas, Ciuriche ir Paryžiuje studijavęs romanistiką ir rusistiką. Jo romanas „Paskutinė Sutino kelionė“ 2013 m. buvo nominuotas prestižinėms Vokiečių („Deutscher Buchpreis“) ir Šveicarų („Schweizer Buchpreis“) literatūros premijoms.
Richard Flanagan. „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“. Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. – „Baltos lankos“.
„Vėliau jiems egzistavo jau tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie buvo Linijoje, ir visi kiti, kurių tenai nebuvo.“
1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu, arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą su pragaru ir beprotybe. Dorigas Evansas kasdien kovoja dėl belaisvių, mirštančių nuo bado, choleros, žvėriško japonų sargybinių elgesio, gyvybės. Nuo nevilties jį gelbėja tik prisiminimai apie dėdės žmoną Amę, nuožmių akių moterį su raudona kamelija už ausies, ir jų aistringą romaną, kurį nutraukė karas.
„Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ – tai pasakojimas apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę. Remdamasis autentiška archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą.
„Šis romanas – tai australiškasis „Karas ir taika“.“ (NPR)
„Parašyta itin paveikiai ir elegantiškai, ši kaltės ir heroizmo istorija sujungia Rytus ir Vakarus, praeitį ir dabartį. Flanaganui buvo lemta gimti tam, kad sukurtų šį romaną, kuris jau spėjo atrasti savo vietą pasaulinės literatūros kanone.“ („Man Booker“ 2014 m. premijos komisija)
Richardas Flanaganas (g. 1961 Tasmanijoje) daugelio literatūros kritikų laikomas svarbiausiu savo kartos australų rašytoju. Už šeštąjį romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ autorius 2014 m. apdovanotas prestižine „Man Booker“ premija. Šis romanas išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Economist“.
Wiesław Myśliwski. „Akiratis“. Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Vilioja, bet niekada neleidžia priartėti
Sena karo laikų nuotrauka. Žvelgiant į ją veriasi praeities akiračiai. Lyg užkopus ant kalno, kurio papėdėje stovi tavo gimtasis miestelis. Nuo kalno matyti vaikystė, karas, stalininis pokario absurdas, varganas priemiesčio butas pusrūsyje, sumani motina, širdininkas tėvas, dvi jaunos elegantiškos kaimynės – miestelio kurtizanės, nepaprastos paprastų žmonių istorijos... Nuo to kalno matai pats save, koks esi, koks buvai ir galbūt koks būsi. Akiratis visada vilioja, bet niekada neleidžia priartėti, ir galima tik miglotai nujausti, kas slepiasi anapus. Gal tai meilė ir laimė, o gal neganda ir skausmas?
Šis romanas 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą – Nikės premiją. Tai bene vienintelis epinės prozos pavyzdys XX a. paskutinio dešimtmečio lenkų literatūroje, kuriame išsipildo nostalgiška svajonė – grįžti į prarastą praeitį. Kritikai romaną iškart pavadino šedevru.
Wiesławas Myśliwskis (gim. 1932) – vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų, prozininkas, dramaturgas. Jis vienintelis du kartus buvo apdovanotas prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija
Robert Seethaler. „Visas gyvenimas“. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – „Baltos lankos“.
Prestižinės „Man Booker International“ premijos nominantas.
Andrėjas Egeris pažįsta kiekvieną Austrijos Alpių slėnio viršukalnę, kiekvieną užuoglaudą – tai jo jėgų šaltinis, jo namai. Egeris – nekalbus žmogus, todėl, nusprendęs pasipiršti mylimajai, jos vardą įžiebia kalnuose. Savo namus jis palieka tik vienąkart – pašauktas kariauti Antrajame pasauliniame kare, o grįžęs supranta, kad net atokiausią kalnų slėnį jau spėjo pasiekti šiuolaikinio pasaulio ženklai.
Kaip ir Johno Williamso „Stouneris“ ar Ernesto Hemingway kūriniai – tai skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, jo stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.
„Subtilus ir kupinas tylios išminties kaip Johno Williamso „Stouneris“. (Irish Times)
„Tai knyga, keičianti pasaulio suvokimą.“ (Anuradha Roy)
„Šiuo romanu Seethaleris įrodo, kad net pačių paprasčiausių žmonių gyvenimai gali būti nepaprasti.“ (Mail on Sunday)
„Tikra atgaiva skaityti tokį ramų ir susikaupimo reikalaujantį pasakojimą. <...> Labiausiai stebina autoriaus gebėjimas nepaprastai tiksliai į vieną audinį suausti praeitį, dabartį ir ateitį.“ (Sunday Times)
Robertas Seethaleris (g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė penkis romanus, tačiau tarptautinio pripažinimo sulaukė jo naujausias kūrinys „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai. Vokietijoje išleista 2014 m., ši knyga iki šiol nesitraukia iš bestselerių sąrašų.
* * *
Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius.
