Šįmet skaitymai vyks Kaune (iki tol organizuoti įvairiose Vilniaus bažnyčių, Valdovų rūmų ir Trakų Vokės dvaro rūsiuose), juose dalyvaus ir pripažinti, literatūros lauke įsitvirtinę poetai, ir jaunieji, savo stiliaus ir vietos šiuolaikinės lietuvių literatūros kontekste ieškantys rašytojai, skaitytojams jau žinomi iš pirmųjų knygų ar publikacijų kultūrinėje spaudoje.
Renginį pradės 18 val. atidaroma vaizdo projekcijų ant forto sienų paroda (aut. Benediktas Januševičius) ir trumpa paskaita apie forto istoriją, o 19 val. auditoriją į skaitymus pakvies specialiai renginiui kuriama jauno kompozitoriaus, trimitininko Lino Rupšlaukio muzika, atliekama kartu su Kristupu Giku (fleita) ir Artūru Kažimėku (bosinis klarnetas).
Netrukus po atidarymo išgirsime Gretos Ambrazaitės, Simono Bernoto, Linos Buividavičiūtės, Simono Buloto, Daivos Čepauskaitės, Dainiaus Dirgėlos, Eglės Marijos Frank, Gyčio Norvilo, Linos Simutytės, Monikos Sudintaitės ir Manto Toločkos skaitomus kūrinius. Renginį ves vienas jo iniciatorių – Saulius Vasiliauskas.
Pož(i)eminiai skaitymai šįmet dalyvius nukels į fortą, kuris vos pastačius (1889–1890 m.) tapo bemaž moderniausiu to meto kariniu įtvirtinimu Kaune (statytas naudojant betoną, su erdviais kazematais, elektra ir kanalizacija), tačiau ilgainiui palaikytas netinkamu kovai ir beveik nenaudotas mūšiuose.
Vienoje iš dviejų analogiškų apie 50 m. ilgio patalpų vyksiantys skaitymai nelyg alegorija, liudijanti, kad ir šiandien, kai pasaulyje neatslūgsta geopolitinė įtampa, literatūra gali būti saugiu, intelektualiu gynybiniu įtvirtinimu, patrauklia autorių ir skaitytojų dialogo erdve.
Iš kitų literatūrinių ir kultūrinių renginių šie nuo 2010-ųjų organizuojami (anuomet – LEU jaunųjų kūrėjų draugijos „Literatų arka“ iniciatyva pradėti) skaitymai išsiskiria ne tik dalyvių gausa – juose yra dalyvavę daugiau nei 50 skirtingų rašytojų ir muzikos atlikėjų, – bet ir tokio pobūdžio renginiui Lietuvoje neįprastai dideliu auditorijos dėmesiu: tikslios statistikos nėra, tačiau organizatorių skaičiavimais ankstesniuose renginiuose vidutiniškai dalyvaudavo apie 150 žmonių.
Kiekvieni skaitymai turėjo atskirą koncepciją, pvz., „Pož(i)eminiai skaitymai VI: garsai viename dvare“ buvo orientuoti į tekstų (į)skaitymo, (iš)klausymo ir supratimo problematiką: dalis renginio vyko dalyviams su žemėlapiais beklaidžiojant dvaro požemiuose, kur atskirose erdvėse skambėjo iš anksto įrašyti rašytojų tekstai ir ant drobių buvo atspausdintos jų balso tembrų diagramų vizualizacijos, kita dalis perkėlė atėjusiuosius į senąją dvaro biblioteką, kur autoriai skaitė savo kūrybą, o jų balso diagramos buvo tiesiogiai projektuojamos į ekraną.
Renginys orientuotas į literatūros ir neatrastų erdvių sąveiką, bandymą sukurti jose autentišką, porą valandų trunkančią, tačiau ilgam atmintyje išliekančią emociją.
