Tai - Leidykla „Didakta“, įvertinta už lengvabūdišką požiūrį, kad leidėjo misija baigiasi įsigijus teises išleisti knygą sensacinga tema, tokią kaip Davido Ebershoffo „Danų mergina“ (2016), ir nesuvokimą, kad tai dar ir meno kūrinys, nusipelnantis deramo vertimo.
Kitas Antipremijos laureatas - Donatas Masilionis, pažymėtas už savo “kaip literatūros vertėjo” gebėjimų pervertinimą ir niekam tikusį vertimą, niekais pavertusį originalo meninę kokybę.
Daugybė iki absurdiškumo nevykusių pasažų lietuviško „Danų merginos“ leidimo tekste verčia skaitytoją stebėtis, už ką šio romano originalas pelnė įvairių literatūros premijų ir palankų kritikų įvertinimą. Kone kiekviename puslapyje galima rasti tokių „meninių“ įvaizdžių kaip „lėktuvas, pukšintis atgal į Berlyną“ (p. 10) ar „pukšinti širdis“ (p. 69); „dailios baltos mėnesienos spalvos“ lelijos (p. 14); „minkštos, mažos kaip virtinukai krūtys“ (p. 38), „šešių mėnesių našlė“ (p. 91); „vidinė rankų pusė, kurioje tekėjo žalsvos, įkaitusios iš gėdos ir paniekos venos“ (142); „drėgna, stora dėmė sienoje (143); „liemenėlė, dailiai nukarusi nuo pečių“ (p. 167), „žieminiu aksomu apsupti kaklai“ (p. 252); „ant durpių lopinėlių užsiropštusių varlių choras“ (p. 336).
Knygos 15 psl. teigiama, kad „muzikos sunkio jėga traukdavo jos smakrą orkestro duobės link“, 23 psl. – kad knygos herojė „garsėjo raudonomis kaip kraujas aguonomis, kurias užsikišdavo už ausų“, 27 psl. – kad „kamuoliuko smūgių garsai užliejo kambarį“. 54 psl. sužinome, kad „kai Tedis atvykdavo į pobūvį su molio likučiais panagėse, tai jam teikdavo pagarbaus žavumo“.
Tokio „pagarbaus žavumo“ apstu visame D. Masilionio vertime – deja, tai tik D. Ebershoffo romano stiliaus karikatūra.
Apie Antipremiją:
Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą, ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremijas. Informacija apie Antipremijas www.llvs.lt
