Sutelktomis autorių pastangomis parengtas naujasis leidinys liudija apie "Dorės" leidėjų pasiryžimą ne paviršutiniškai, o kompetentingai gilintis į aktualias Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temas.
"Agilos" salėje susirinkusius skaitytojus ir leidėjus pasveikinęs Neringos meras Darius Jasaitis džiaugėsi, kad almanachas nenuleidžia burių. „Dorė“ šiuo metu yra vienintelis Kuršių nerijos periodinis leidinys, fiksuojantis čia vykstančio kultūros gyvenimo vyksmą.
„Neringoje likę vos keli senieji gyventojai kuršininkai, tad vietovės tapatybės suvokimas naujiesiems neringiškiams yra be galo svarbus. Siekiame atskleisti užmarštin nugrimzdusią Kuršių neriją - sovietmečiu jos praeitis buvo dangstoma ideologizuotais mitais“, - pristatydama penktajį „Dorės“ numerį pažymėjo Preiloje gyvenanti almanacho redaktorė žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Iškilių asmenybių įtaką Kuršių nerijai primena Klaipėdos universiteto docentė daktarė Nijolė Strakauskaitė – publikuojami jos straipsniai apie Juodkrantėje daug vasarų praleidusį Kionigsbergo universiteto profesorių, baltistikos korifėją Adalbertą Bezzenbergerį ir kitą Rytprūsių intelektualą Ludwigą Goldsteiną, kuris Nobelio premijos rašytoją rašytoją Thomą Manną iš pradžių atviliojo į Karaliaučių, o vėliau – ir į Kuršių neriją.
Dar viena asmenybė, kuriai neringiškiai dėkingi už Kuršių nerijos vardo garsinimą ir jos grožio įprasminimą meno kūriniuose - tarpukariu čia gyvenęs ir kūręs vokiečių tapytojas ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris. Jo veikla glaudžiai susieta su XX amžiaus pradžioje iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Nidoje klestėjusia, visoje garsia Rytprūsių dailininkų kolonija. Iškilųjį ekspresionistą „Dorėje“ prisimena R.Ravaitytė-Meyer.
Almanache pristatoma Reformacijos procesų Lietuvoje tyrinėtoja daktarė Ingė Lukšaitė ir jos moksliniai darbai. Šios lituanistės nuopelnus įvertino ir neringiškiai – Rytprūsių kultūros tematikai neabejingai mokslininkei pernai skirta Neringos savivaldybės įsteigta Martyno Liudviko Rėzos kultūros premija.
„Dorėje“ publikuojamas pokalbis su I.Lukšaite skaitytojams padės suvokti sudėtingą Reformacijos raidą, vienaip ar kitaip įtakojusią išskirtinę Kuršių nerijos ir kitų lietuviškųjų Rytprūsių (Prūsų Lietuvos) teritorijų tapatybę.
Užsimoję surinkti ir užrašyti vyresniosios kartos žmonių prisiminimus apie Neringą po „istorinio lūžio“, kai po karo ištuštėję Kuršių nerijos žvejų kaimai buvo apgyvendinti naujakuriais, „Dorės“ leidėjai skelbia ilgamečio Nidos mokyklos direktoriaus Stanislovo Valančiaus prisiminimus (žurnalistės Astos Jankauskienės pasakojimas).
Pastarųjų dešimtmečių mokslininkų darbai papildė žinias apie Kuršių nerijos pusiasalio geologinę sandarą, jos susiformavimą. Naujausių tyrinėjimų medžiagą atspindi profesoriaus Alberto Bitino publikacija apie unikalios Lietuvos pajūrio vietovės, įtrauktos į UNESCO gamtos ir kultūros vertybių sąrašą, kraštovaizdžio kaitą.
Jau tapę legendiniais fotografų seminarai į Nidą sutraukia kone visus garsiausius Lietuvos fotomenininkus. Pernai 40 metų sukaktį atšventusio renginio reikšmę Lietuvos kultūrai „Dorėje“ aptaria fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas ir Tarptautinės fotomenininkų asociacijos (FIAP) garbės narys Vitalijus Butyrinas.
Kūrėjų skiltyje publikuojami naujausi Nidoje gimusios ir augusios, bet šiuo metu gyvenančios Danijoje poetės Neringos Abrutytės eilėraščiai.
Penktasis „Dorės“ almanachas – gausiai iliustruotas nuotraukomis ir piešiniais. Viršelį puošia klaipėdiečio dailininko Romano Borisovo akvarelės „Karaliaučiaus katedros altoriaus dalies likučiai“ reprodukcija.
Rytprūsių kultūros paveldą, nykstančią architektūrą dėmesingai tyrinėjančio ir fiksuojančio L.Rėzos premijos laureato akvarelisto R.Borisovo kūrybą „Dorės“ puslapiuose nušviečia kultūrologė Birutė Skaisgirienė.
Nuostabiausiu Baltijos pakrančių karūnos perlu vadinamą Neringą vasarą aplanko keli šimtai tūkstančių turistų ir poilsiautojų. Savotiškas paradoksas, kad aistringų Kuršių nerijos mylėtojų gretos Lietuvoje, jau nekalbant apie Europos Sąjungos erdvę, gerokai viršija nuolatinių šio kurorto gyventojų populiaciją.
Įvertindami geopolitinę situaciją neringiškiai savo naujausią "Dorę" kovo 27-ąją pristatys Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos lankytojams. Gegužės 10-ąją leidinys bus pristatomas sostinėje - Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje.
