Romanas „Neišryškinta juostelė“ – tai vienos šeimos istorija, kurios centre yra į penktą dešimtį įžengusi Dalia. Knygoje atskleistas jo pasaulis, jos byrantys santykiai su sutuoktiniu, mokyklą baigiančiu sūnumi, komoje gulinčiu tėčiu, keistoka mama ir naujai užsimezgusia romantiška pažintimi Kretoje. Dalia niekaip negalėjo atleisti tėčiui, žymiam „anų laikų“ fotografui, palikusiam ją su mama, ir staiga tampa vienintele, atsakinga už jo slaugą. Suradusi jo fotolaboratorijoje neišryškintą juostelę, ji atranda nepažįstamą moterį ir pradeda po truputėlį aiškintis nutylėtą tėčio gyvenimą. Kuo daugiau sužino, tuo daugiau kyla klausimų ir ji pradeda suprasti tėtį, pradeda suprasti, kokias kančias turėjo patirti žmogus, tarybiniais laikais siekęs asmeninės ir kūrybinės laisvės.
Į renginio vedėjos Daivos Tamošiūnaitės klausimą, ar ji pati turinti neišryškintų juostelių, Lina atsakė, kad turbūt kiekvienas jų turi. Pasak jos, romano pagrindinė idėja yra ta, kad mes labai mažai žinome apie mūsų tėvų gyvenimą, nes ankščiau nebuvo įprasta atvirai bendrauti, be to, tėvai ne viską sakydavo vaikams ir norėdami juos apsaugoti. „Dabar mes sėdime socialiniuose tinkluose ir viską žinome apie savo draugus, o su tėvais pasikalbėti, skirti jiems laiko ir paklausyti apie jų gyvenimą daugelis taip ir nesurandame laiko. Mano herojė Dalia savo tėvo gyvenimu susidomi tik jam nugrimzdus į komą, tačiau ją kankina kaltės jausmas, kad nesurado laiko pasikalbėti, kol jis buvo sveikas,“ – sakė rašytoja.
Dviejuose pastaruosiuose romanuose „Ruduo Berlyne“ ir „Berlyno romanas“ veiksmas vyko rašytojos mylimame mieste, tačiau „Neišryškintos juostelės“ veiksmas rutuliojasi Lietuvoje ir Kretoje. Pasak žurnalisto ir gido po Kretą Audriaus Morkūno, tai turbūt vienintelis lietuviškas romanas, kur dalis veiksmo vyksta Kretoje. Pasak Linos Ever, šįkart ji norėjo pailsėti nuo Berlyno ir lietuviškos nostalgijos vedama su herojais paklaidžioti po Vilnių, po Užupį.
Į klausimą, ką jaučia nužudydama personažą ar išskirdama herojus rašytoja atsakė, kad taip susigyvena su herojais, kad atsisveikina su jais skaudama širdimi ir tik tada, kai to būtinai reikalauja siužetas. L.Ever juokavo, kad jeigu patiktų žudyti herojus, ji rašytų kriminalinius romanus, o ne meilės istorijas.
Paklausus, ar Vokietijos skaitytojai kada nors turės galimybę perskaityti jos romanus, Lina atsakė, kad labai to tikisi ir išdavė, jog jau pasirašiusi sutartį su literatūros agente Berlyne.
Lina Ever Neverbickienė jau daugiau nei penkerius metus su vyru ir jauniausiuoju sūnumi gyvena Berlyne, ji ne tik rašo romanus, bet ir berlynodienoraštis blogą bei veda ekskursijas po mylimą miestą.
Paklausta, kurią veiklą laiko pagrindine, autorė vienareikšmiškai atsakė, kad rašymą. „Jei radai savo kelią, jei gera juo eiti, jei negali sulaukti kada vėl kibsi į darbus, nebesinori blaškytis. Man patinka kurti istorijas, man patinka gyventi su savo veikėjais, aš sutinku tiek įdomių žmonių, iš kurių gimsta mano veikėjai, todėl manau, kad tai ne paskutinis mano romanas“ – sakė rašytoja.
O ekskursijos „Berlynas kitaip“ gimė iš jos didelės meilės miestui ir noro dalintis ja su kitais. Pasak autorės, jose ji sutinka tiek įvairiausių žmonių, kiek nebuvo sutikusi gyvendama Lietuvoje ir iš jų ji pajunta Lietuvos gyvenimo pulsą kur kas labiau, nei skaitydama naujienas internete. Nuolat bendraudama su skaitytojais ar ekskursijų dalyviais, ji visiškai nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos, juolab kad ir atstumas – tai viso labo pusantros valandos lėktuvu.
Lina Ever dalyvaus Vilniaus knygų mugėje, ji pristatys savo romaną ir taip pat padės pristatyti Eglės Gerulaitytės, kuri viena su motociklu apkeliavo Pietų Ameriką, kelionių knygą „Bastūnės liudijimai“.
