Pasak jų, tai didžiausia mugė renginio istorijoje, susitikimais ir renginiais užpildysianti visas parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdves.
Šimtmetis mugėje – švenčiame ne vieni
Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo, mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio simboliška, kad spaudos konferencija vyksta ir svarbiausi mugės akcentai pristatomi būtent Signatarų namuose.
„Susitikimas čia iš ties simboliškas. Tai priminimas mums visiems, kad yra dalykų žymiai svarbesnių už materialius dalykus. Tai idėjos, kurios atsiranda, kai imame dalintis, bendrauti, skaityti. Kai žiūrime į dalykus kurie vyko prieš šimtą metų suprantame, kad tik išsilavinusi, skaitanti tauta galėjo pasiekti tai, ką pasiekė“ – sako G. Vaškelis. Pasak jo, šių metų mugės tema atkreipia dėmesį ne tik į tai, ką skaitome, bet ir į tai, ko nesame perskaitę.
„Juk kuo daugiau skaitai, tuo daugiau supranti, kiek daug esi neskaitęs. Ir taip, šių metų mugė pasitiks proginiais leidiniais, naujomis knygomis, tad progų ir galimybių skaityti bus išties daug. Jau dabar galiu sakyt – skaitykite, ir pirmiausia – skaitykite mugės programą“, – primena Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas.
Programos perlai: švęsime ne vieni
Tuo tarpu kultūrinę mugės programą pristačiusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė pastebi, kad šių metų mugė leis pajusti, kad šimtmetį švenčiame ne vieni.
„Šiemet programa tikrai labai įvairi ir plati. Išsikristalizavo tokie renginiai, kurie leis suprasti, kad švenčiame ne vieni. Kad švenčia ir mūsų kaimynai. Pokalbių, diskusijų ir susitikimų, kuriuose prie vieno stalo sės skirtingų šalių atstovai, kalbėsiantys apie savo šalių ir visos Europos patirtį iniciatyvų labai daug. Viena pagrindinių – pokalbių ciklas „Mūsų šimtmetis. Kalbasi rašytojai“ – vardija LKI vadovė.
Pasak jos, puikią programą pasiūlys ir į mugę grįžtanti Knygos kino salė, dėmesį ne tik į praėjusį, bet ir ateinantį šimtmetį kreipsiantis Diskusijų klubas.
Mugė pateisina savo statusą
Organizacinio komiteto narė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė pastebi, kad šiemet mugė iš tiesų pateisina savo vardą – ji yra tarptautiška ir tarpdiscipliniška kaip niekad.
„Būtent tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas, mano galva, yra skiriamasis šios mugės bruožas. Daugybė leidėjų, žurnalistų, vertėjų, taip pat ir užsienio autorių susitiks, o jų interesų laukas, tematikos tiesiog pildys viena kitą. Kultūra, politika, menas – visos šios sritys pinsis ir persidengs viena kitą papildydamos. Jei kas pirmosios mugės organzatoriams būtų parodęs šių metų svečių sąrašą, vargu, ar kas būtų patikėjęs, kad kada nors prisitrauksime tokių aktualių ir ryškių svečių“, – sako L. Varanavičienė.
Jos teigimu, lankytojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tokias pavardes kaip legendinis lenkų kino režisierius Krzysztofas Zanussis, svečias iš Vokietijos Alexanderis von Schönburgas bei Belgijos politikas, Europos parlamento narys Guy Verhofstadtas.
Kad mugė iš tiesų yra ryškus renginys ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos kontekste, antrino Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Aida Dobkevičiūtė. Pasak jos, esame ne tik atpažįstami, bet ir itin pripažįstami užsienio šalyse, kurių atstovai kasmet atvyksta į mugėje rengiamą specialistų programą.
„Į mugę kasmet atvyksta leidėjai, vertėjai, leidybos sektoriaus atstovai ir mes jiems turime parengę specialią programą, kuri leidžia susipažinti su mūsų šalies leidybos sektoriaus situacija, leidžia užmegzti pažintis ir kontaktus, kurie vėliau išauga į didelius darbus“, – sako A. Dobkevičiūtė.
Muzika vėl nuspalvins mugę
Muzikos salė, tapusi integralia visos Vilniaus knygų mugės dalimi, šiemet lankytojus pasitiks išaugusi. Trys scenos, 64 atlikėjai, gausybė koncertų, pokalbių ir albumų pristatymų. Asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė sako, kad tai, jog muzika vis aktyviau keliasi į internetą, toli gražu nereiškia, kad gyvo koncerto ar pokalbio vertė nublanksta.
„Šiemet Muzikos salė, išaugusi kaip niekad, vėl kvies susitikti, klausytis ir atrasti muziką bei atlikėjus. Taip pat pasiūlysime ir naujovių – Klasikos ir Džiazo alėjas, specialius užsiėmimus moksleiviams. Melomanai ir tie, kuriems muzika svarbi gyvenimo dalis tikrai ras ką čia veikti. O tai, kad įrašai persikelia į internetinę erdvę byloja apie technologinius pokyčius, bet ne apie muzikos svarbos sumažėjimą mūsų gyvenimuose“, – įsitikinusi A. Masalskytė.
Gražiausių knygų kūrėjai kasmet susitinka Lietuvoje
Dar viena Vilniaus knygų mugės dalis – kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Čia kasmet susitinka visi, neabejingi knygos menui ir grožiui, ne tik skaitantys ir rašantys, bet ir piešiantys bei kuriantis knygas. Studijos koordinatorės Sigutės Chlebinskaitės teigimu, kasmet čia galime sutikti išskirtinių knygų pasaulio vardų.
„Šiemet sulauksime Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatės Juttos Bauer, kuriančios išskirtinio grožio knygas ir labai mylimos visame pasaulyje. Taip pat ir būrio kūrėjų ir kitų šalių, kurie ves meistriškumo pamokas, pristatys savo kūrinius“, – sako S. Chlebinskaitė.
Taip pat savo darbais visą pasaulį stebinantys Lietuvių kūrėjai čia sugrįžta pasidalinti savo patirtimi, pasidžiaugti sėkme ir pradžiuginti knygų mylėtojus.
„Knygą „Mėlynasis sodas“ pristatys autorė Elena Selena. Jos išskirtinis stilius, išieškoti sprendimai lėmė tai, kad knyga išleista jau net keliose šalyse, o pirmoji ją pastebėjo viena garsiausių Prancūzijos leidyklų. Šiemet Elena mugėje taip pat kvies susipažinti ne tik su savo knyga, bet ir kūrybos principais“, – teigia Knygų šalies iniciatorė.
Naujos mugės erdvės ir svarbiausi sugrįžimai
Vilniaus knygų mugė visus skaitančius šiemet pasitiks išaugusi, ryški, o renginių gausa bei įvairovė skatins į skaitymą visų pirma pažvelgti kūrybiškai.
„Šiemet sakome „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ jau senokai savo ryškiais vizualais siūlome ir kviečiame skaityti – kūrybiškai perskaityti Lietuvą ir pasaulį, pamatyti ir atrasti save iš naujo. Mugė – tai susitikimų ir atradimų erdvė, kuri, kaip rodo šie metai, vis auga. Štai nauja mugės erdvė Ok/BoOk kurioje lauks jaunųjų kūrėjų darbai, jų pirmieji bandymai kurti netikėtas, akį traukiančias knygas. Tradicija tapusios meno parodos, Diskusijų klubo renginiai, į mugė sugrįžusi Knygos kino salė, išaugus bibliotekų erdvė – iš viso per 550 skirtingų renginių“ – sako M. Gembickienė.
Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovės teigimu ypač džiugina Frankfurto knygų mugės sugrįžimas į mugę, taip pat ir augantis užsienio dalyvių skaičius, taip pat ir legendinės Encyclopædia Britannica dėmesys.
„Frankfurto mugės sugrįžimas, Encyclopædia Britannica dėmesys, kiti ženklai byloja, kad jau toli gražu nebesame užsidarę tik lietuviškame kontekste, kad ne tik mes skaitome, bet ir mus skaito ir atranda visas pasaulis. O mūsų lankytojams kaip visada linkiu iš anksto susidaryti programą, atrasti tai, kas įdomiausia ir ateiti nusiteikus smagiai susitikimo ir skaitymo šventei“, – sako ji.
Į mugę – ne tik tradiciniais autobusais, bet ir traukiniais
Šiemet į Vilniaus knygų mugę iš sostinės centro – stotelės „Arkikatedra“ – veš ne tik tradiciniai nemokami autobusai, bet ir visi sostinėms svečiai, atvykstantys į mugę iš kitų Lietuvos miestų, galės įsigyti 30 proc. pigesnius „Lietuvos geležinkelių“ traukinio bilietus, bei EUROLINES ir TOKS bilietus kelionei į Vilnių ir atgal. Nuolaida galioja su išankstiniu Vilniaus knygų mugės bilietų tiek kasose, tiek ir perkant bilietus internetu.
FAKTAI IR SKAIČIAI
Vilniaus knygų mugė rengiama 19-tą kartą. Mugė pirmą kartą užpildo visas „Litexpo“ erdves, visas 5 ekspozicijų sales su jų galerijomis ir konferencijų salėmis, įskaitant ir tris naujas Pirmųjų rūmų konferencijų erdves.
Atvyksta 53 užsienio svečių delegacija iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija).
Šiemet:
370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių: Lietuva, Estija, Lenkija, Vokietija, Omano Sultonatas, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Ispanija;
38 dalyviai iš užsienio. 3 nacionaliniai stendai – Omano (pristato Omano Sultonato Informacijos ministerija), Baltarusijos (pristato Baltarusijos Informacijos ministerija), Vokietijos (pristato Frankfurto knygų mugė), Ukrainos (pristato Lvovo knygų mugė ir Ukrainos leidėjų forumas);
45 nauji dalyviai;
564 kultūriniai renginiai: 5 diskusijos Diskusijų klube, 5 Renginiai – renginių cikle „Mūsų šimtmetis. Kalbasi rašytojai“;
12 meno parodų, 11 renginių Oknyga/boOk erdvėje, 17 filmų Knygos kino salėje, 43 renginiai vaikams Vaikų scenoje, 32 renginiai Bibliotekų erdvėje, 60 renginių Kūrybinėje studijoje, 68 renginiai Muzikos salėje;
64 Muzikos salės dalyviai;
17 renginių erdvių;
18.500 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;
5 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), vaikų literatūros salė (4 salė); mokslo ir akademinės literatūros/užsienio dalyvių salė (3 salė); Muzikos salė (1 salė). Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ ir Bibliotekų erdvė (4 salė), bukinistų ir savilaidos autorių erdvė, Knygos kino salė, Oknyga/BoOk erdvė (2 salė), 17 renginių erdvių: Rašytojų kampas, konferencijų salės 5.1/5.2/5.3/5.5/3.1/3.2/1.2/1.3, Forumas-LRT studija, Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų scena, Muzikos salė (3 skirtingos renginių erdvės), Bibliotekų erdvė, Oknyga/BoOk erdvė, Knygos kino salė, Meno parodos 3 salės galerijoje.
