Kasmet dalyvių ir žiniasklaidos dėmesį sutelkiančioje mugės programoje dalyvauja 12 rašytojų iš šalies viešnios. Šiais metais dėmesio centre yra visos trys Baltijos šalys, todėl iš kiekvienos šalies kviečiama po keturis autorius. Mugėje dalyvaujantys rašytojai – jų kūryba, gyvas dialogas su britų autoriais, leidėjais ir literatūros specialistais – bus pristatomi tarptautinei literatūrinei auditorijai.
Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus viena labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė, kuri bus pristatoma specialioje „Dienos autoriaus“ programoje; poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.
Estijos atstovai Londone – Mihkelis Muttas (dienos autorius), Maarja Kangro, Andrei‘us Ivanovas ir Reinas Raudas, Latvijos – Nora Ikstena (dienos autorė), Kārlis Vērdiņš, Luīze Pastore ir Inga Ābele.
Kaip teigiama Britų Tarybos pranešime, visi 12 Baltijos šalių autorių pristato plačią literatūros žanrų įvairovę – poeziją, prozą, literatūrą vaikams, dramaturgiją ir publicistiką.
Kultūrinės programos renginiai vyks ir leidybos specialistams skirtoje Londono knygų mugėje, ir už jos ribų. Trijų Baltijos šalių autoriai su skaitytojais susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose, taip pat Esekso universitete ir bibliotekoje Glazge.
Pasak Britų Tarybos Literatūros programų vadovės Cortinos Butler, „Jungtinę Karalystę ir tris Baltijos šalis sieja stiprūs istoriniai ryšiai. Lietuvių, estų ir latvių bendruomenės Britanijoje yra labai svarbios. Tikimės, kad Baltijos šalių „Market Focus“ kultūrinė programa prisidės prie mūsų ryšių stiprinimo ir darys ilgalaikę įtaką kūrybingos ir gilios šių šalių šiuolaikinės literatūros suvokimui. Mes džiaugiamės kurdami šią programą su Londono knygų mugės organizatoriais ir mūsų partneriais Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija šiemet švenčia savo modernių valstybių šimtmetį, tikime, kad ši proga taip pat prisideda prie unikalios galimybės rašytojų, leidėjų ir skaitytojų bendruomenėms visose keturiose šalyse geriau suprasti vieniems kitus, užmegzti partnerystes“.
„Akivaizdu, kad dalyvavimas Londono knygų mugėje išskirtinėmis teisėmis tapo viena iš paskatų britų leidėjams labiau domėtis mūsų literatūra – jau nuo praėjusių metų Jungtinėje Karalystėje pasirodo vis daugiau Lietuvos autorių knygų. Be jokios abejonės, šis procesas nenutrūks, nutilus mugės šurmuliui. Kelerius metus Lietuvos kultūros instituto rengiami britų leidėjų vizitai, Vertimų skatinimo programa, praėjusiais metais mūsų inicijuotos pradedančiųjų vertėjų į anglų kalbą mentorystės programos kartu su augančiu britų susidomėjimu Lietuvos kultūra užtikrins nenutrūkstamą sklaidą“, – teigė Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Artėjant Londono knygų mugei, gausėja lietuvių autorių knygų, leidžiamų Jungtinėje Karalystėje. 2017 metais Ročesterio universitetas su leidykla „Boydell and Brewer“ jau išleido Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Nelyginant šiaurė magnetą“, leidykla „Noir Press“ – Rasos Aškinytės romaną „Lengviausias“ (vert. Marija Marcinkutė) ir Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansą“ (iš rusų k. vertė Yisrael Elliot Cohen). Šiemet laukiame Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Peirene Press“, vert. Delija J. Valiukėnas), Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ („Peter Owen Publishers“, vert. Karla Gruodis), Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ („Oneworld“, vert. Romas Kinka), antologijos „Naujoji Baltijos poezija“ su Antano A. Jonyno, Kęstučio Navako, Benedikto Januševičiaus, Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Aušros Kaziliūnaitės kūryba, bei Mariaus Buroko ir Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinių („Parthian“, vert. Rimas Uzgiris), Gintaro Grajausko poezijos rinktinės („Bloodaxe books“, vert. Rimas Uzgiris), Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ („Thames&Hudson“), Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarų“ („Vagabond Voices“, vert. Jayde Will), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ („Vagabond Voices“, vert. Karla Gruodis). „Noir Press“ taip pat planuoja išleisti Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarį“.
Tarptautinė Londono knygų mugė – leidybos ir literatūros specialistų platforma, suburianti leidyklų atstovus, agentus, vertėjus ir rašytojus iš viso pasaulio. Šiemet mugė rengiama 47-ąjį kartą. 2014 m. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir nutarė kartu surengti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą. Daugiau informacijos: www.londonbookfair.co.uk.
Baltijos šalių „Market Focus“ programą su Britų Taryba koordinuoja Lietuvos kultūros institutas, Estų literatūros centras bei Latvijos rašytojų ir vertėjų namai.
Lietuvos kultūros instituto funkcija yra vykdyti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje ir pristatyti pasauliui Lietuvą per kultūrą. Institutas įgyvendina tarptautines dvišalio ir daugiašalio kultūrinio bendradarbiavimo ir mainų programas Lietuvoje ir užsienio valstybėse; bendradarbiauja su Lietuvos kultūros atašė ir įgyvendina atašė projektus; vykdo „Ekspertų vizitų“ programą; koordinuoja Lietuvos literatūros sklaidą užsienyje: informuoja ir konsultuoja užsienio leidėjus ir vertėjus lietuvių literatūros ir jos vertimų klausimais, organizuoja seminarus vertėjams ir leidėjams, rengia Lietuvos rašytojų knygų pristatymus bei kūrybos vakarus užsienyje, vykdo lietuvių literatūros vertimų skatinimo programą; organizuoja ir įgyvendina Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programą; koordinuoja Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos programose „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“;· rengia ir platina informaciją apie Lietuvos kultūrą, kūrėjus ir kūrybą.
