Krituliai sujaukė scenarijų
R.Černiauską geriau pažinoję iškilmių dalyviai nė kiek nesistebėjo krituliais, išvaikusiais žmones, kurie susirinko nusilenkti prieš šešerius metus Anapilin iškeliavusiam ilgamečiam Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovui. Nelemta liūtis vėliau peraugo į tikrą tvaną – klimato kaitos pakylėti Dangės vandenys palengva ėmė semti senamiestį.
„Taip ir turėjo būti, tai - dangaus ženklas. Pats Rymantas iš aukštybių mums signalizuoja, kad nesureikšmintume rašytojų nuopelnų, jubiliejų, oficialių ceremonijų, o dažniau atsiverstume jų knygas. Toks buvo nepakartojamas R.Černiausko stilius“, - atidengdamas paminklinę lentą ištarė klaipėdietis politikas ir rašytojas Vytautas Čepas.
Anksti iš gyvenimo pasitraukusio talentingo prozininko, novelių meistro R.Černiausko žvaigždė lietuvių literatūros padangėje sužibo dar sovietmečiu, kai jis išleido savo antrąją apsakymų knygą „Gusto istorijos“, kur išminties perlus žarsto liaudiškos filosofijos ir sąmojo pritvinkęs keistuolis, esantis visur ir niekur.
Panašia dvasia alsuoja ir paskutinioji R.Černiausko knyga „Miestelio istorijos“, kurią puošia „Lietuvos ryto" karikatūristo Jono Varno piešiniai. Joje novelistas pavaizdavo ne vieną savo kolegą ir pastarųjų kūrybos vertintojus literatūrologus, taip pat ir politikus – nutapė jų portretus prašydamas neįsižeisti dėl „iškreiptų profilių“.
Prisiminė literato darbus
R.Černiausko novelistikoje vyrauja šiokiadieniškos istorijos, realistiškai motyvuoti veikėjų charakteriai. Pasitelkęs paradokso ir grotesko poetiką jis meistriškai parodijavo nūdienos sociokultūrinius disonansus, domėjosi ne tik žmonių, bet ir įvairiausių augalų, mistiškų būtybių, net vaiduoklių ir sliekų gyvenimu, aktualizavo savo bendraamžių poelgius ir užmojus - dažnai nenuspėjamus, keistus, o kartais net prasilenkiančius su žmonėms įprasto elgesio normomis ir sveiku protu.
Prisiminimų vakaro dalyviai teigė, jog R.Černiausko neapsvaigino nei postmodernizmas, nei avangardizmas – klaipėdietis rašė ne rafinuotiems snobams ir estetams, jis norėjo, kad jo apsakymus skaitytų kuo daugiau žmonių. Kalbėtojai prisiminė reikšmingą šio rašytojo indėlį telkiant Klaipėdos apskrities literatų bendruomenę.
„Jis stengėsi užmegzti kuo glaudesnius ryšius ir su kaimyninių šalių literatais, vertė jų knygas“, - pažymėjo iškilmėse dalyvavęs buvęs kultūros atašė Kaliningrado srityje filosofas, publicistas ir dramaturgas Arvydas Juozaitis.
Ne klaida, o velionio valia
Šmaikštų žodį mėgstantys literatai ne visiems prie širdies - jų knygose kaip veidrodyje išvydę savo atvaizdus humoro stokojantys skaitytojai neretai įsižeidžia, kursto batalijas, skleidžia prasimanymus ir apkalbas - visaip stengiasi išmušti iš vėžių jiems neįtikusius autorius. Neišvengta diskusijų svarstant, kaip reikėtų geriau įamžinti R.Černiausko atminimą uostamiesčio viešosiose erdvėse.
Talentingą kūrėją pažinoję vaizduojamojo meno ekspertai aiškino, jog R.Černiauskui skirtas skulptūrinis bareljefas turėtų būti žaismingas, nes toks buvo ir pats rašytojas, užrašai granito plokštėje turi atkartoti jo autentišką rašyseną.
Atidengus paminklinę lentą senamiestyje, kai kurie iškilmių dalyviai nesuprato, kodėl R.Černiausko vardas plokštėje įrašytas su raide „Y“ (Rymantas) – esą toks asmenvardis Lietuvoje nėra populiarus ir beveik nežinomas plačiajai visuomenei.
„Tai – ne apsirikimas, o rašytojo našlės pageidavimas. Ir pats velionis norėjo, kad leidėjai jo vardas knygų viršeliuose būtų toks, bet politikai šiais laikais geriau žino, kaip reikia rašyti žmonių vardus“, - kalbėjo paminklinės lentos kūrėjas A.Skiezgelas.
Bare įamžintas ir sliekas
Iš Kuršo bajorų giminės kilęs ir ne vieną atminimo ženklą iškilioms asmenybės jau sukūręs architektas A.Skiezgelas neišvengė reiklumu garsėjančio R.Černiausko įpėdinio, dabartinio Klaipėdos rašytojų organizacijos lyderio Juozo Šikšnelio, dalykiškų pastabų.
Jam R.Černiausko atvaizdas bronzos plaketėje priminė vieną anksčiau garbintą, o dabar prieštaringai vertinamą politikos veikėją, kuris Rusijoje įskėlė revoliucijos ugnį.
A.Skiezgelas savo ruožtu aiškino, jog atminimo plokštės ant namų fasadų, obeliskai, knechtai krantinėse, kitokie pagarbos iškilioms asmenybėms ženklai – ne vieta žaismingiems šaržams ir abejotiniems menininkų eksperimentams.
Architektas literatams patarė dažniau užsukti į dailininkų ir aktorių pamėgtą „Senamiesčio barą“, kurį puošia dar vienas R.Černiauską primenantis mažosios plastikos kūrinys – iš bloknoto lapelio besišypsantis jo knygos personažas – bronzinis sliekas.
Anksčiau šiame bare bokalus dažnai kilnodavo ir plunksnos meistrai, bet vėliau jie persikėlė į Herkaus Manto gatvę - Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje veikianti kavinė „Pauzė" kaip magnetas traukia literatus ir jų talento gerbėjus
Nuotaikingą kompoziciją R.Černiausko knygos vaikams "Slieko pasaka" motyvais „Senamiesčio barui“ sukūrė rašytojo draugės, kultūros veikėjos ir poetės, Zigmo Gėlės premijos laureatės Dalios Bielskytės paprašytas klaipėdietis skulptorius Sergejus Plotnikovas.
Literatūros kūrėjas išarė gilią vagą
Švėkšnoje (Šilutės r.) gimęs R.Černiauskas 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą, darbavosi mokytoju. Literatūroje debiutavo kaip poetas, o nuo 1974 m. ėmė reikštis kaip prozininkas. 1984 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, buvo ilgametis Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
R.Černiausko knygą „Voynstvenyj charakter” 1988 m. Maskvoje įvertinta Maksimo Gorkio literatūrine premija. Už knygą „Laužai palėpėse” 1996 m. pelnė rašytojos Ievos Simonaitytės premiją. R. Černiausko novelių romanas „Samdomo žudiko išpažintis“ Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos pripažintas šiuolaikiškiausiu prozos kūriniu.
Metų knygos rinkimuose 2007-aisiais R.Černiausko kūrinys „Slieko pasaka“ apdovanota kaip geriausia knyga vaikams. Už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą, sukurtą apsakymų ciklą lietuviškųjų Rytprūsių tematika rašytojas pelnė tarptautinę Kristijono Donelaičio premiją.
Jaunieji skaitytojai R.Černiausko knygą "Vaikai ir vaiduokliai" 2009 m. išrinko geriausia vaikų literatūros knyga. Jo kūrybos palikimas – keturiolika knygų suaugusiems ir vaikams
Uostamiesčio savivaldybės sprendimu 2010 m. R.Černiauskui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, įteiktas aukso žiedas su briliantu.
Rašytojas mirė 2011 m. birželio 1-ją Klaipėdoje, palaidotas gimtojoje Švėkšnoje. Šio Žemaitijos miestelio viešoji biblioteka pavadinta R.Černiausko vardu.
