„Vilniaus lapų“ sumanytojai viešiems rašytojų skaitymams siekia suteikti deramą dėmesį, tad pagrindine festivalio tema ir toliau išlieka literatūros autoriai – poetai ir prozininkai, skaitysiantys savo kūrinius ir bendrausiantys su publika.
Pagrindiniai trys festivalio vakarai skirti dviem užsienio ir dviem lietuvių rašytojams pristatyti. Susitikimai su jais ir literatūros skaitymai vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje.
Penktadienį, lapkričio 10 d., su skaitytojais susitiks Marius Ivaškevičius – prozininkas, dramaturgas, scenarijų autorius, teatro ir kino režisierius, publicistas, aktyviai reiškiantis ir savo pilietinę poziciją.
Norvegijos literatūros karaliene vadinama „Dinos knygos“ autorė Herbjorg Vasmo (Herbjorg Wassmo) – neabejotinai viena labiausiai laukiamų festivalio viešnių. Susitikimas su ja vyks šeštadienį, lapkričio 11 d.
Sekmadienį poezijos gerbėjai galės ateiti į susitikimą su poetu Aidu Marčėnu. A.Marčėno kūrybos pristatymas vyks kartu su poetu ir muziku Domantu Razausku bei multiinstrumentininku Sauliumi Petreikiu.
Sekmadienio popietę festivalį praturtins ir netradicinis susitikimas su užsienio rašytoju – bus surengta tiesioginė vaizdo konferencija, kurioje iš Izraelio su Lietuvos skaitytojais bendraus rašytojas Amosas Ozas.
Festivalio dienomis Nacionalinio dramos teatro fojė vyks atviri ir nemokami renginiai – literatūros skaitymai, diskusijos, džiazo improvizacijos, pokalbiai su autoriais, parodos ir t. t. Festivalis pristato įvairių kartų lietuvių literatūros autorius – nuo Nacionalinės premijos laureatų iki jaunųjų poetų.
Šeštadienį literatūros kritikė Jūratė Čerškutė kalbėsis su Gabija Grušaite ir Rimantu Kmita apie tai, kaip literatūra gali diagnozuoti laikmetį, koks tas laikmetis matomas jų romanuose „Pietinia kronikas“ ir „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“, kas juos sieja ir kas skiria.
2016 m. lapkritį pasirodė R.Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“). Tai tekstas apie „pacaną“, kuris žaidžia regbį ir stumdo daiktus turguje, jame atgyja pirmieji nepriklausomybės metai, tas savaip žavus ir pavojingas džiunglių kapitalizmas. Atgyja su veik visomis tiksliausiomis anų laikų detalėmis, aplinkybėmis, žodžiais, daiktais ir scenografija.
2017 m. rugpjūtį pasirodė G. Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ („Lapas“). Tai tekstas, kuriame kaip niekad fiksuojama mūsų gyvenama dabartis, o pagrindinis veikėjas S.Šaltoka yra tipiškas mūsų dienų hipsteris, su visais socialiniais tinklais, madingais „brandais“, egzistencinėmis duobėmis ir pasaulinėmis problemomis.
G.Grušaitė ir R.Kmita pirmąkart gyvai susitiks pasikalbėti apie iššūkius, smagumus ir sunkumus, su kuriais susidūrė rašydami apie konkretų laikmetį ir savo herojų augimą jame.
Kas jiems pavyko, o kas liko neįgyvendinta? Kaip literatūros tekstai yra pajėgūs ne tik fiksuoti, bet ir diagnozuoti laikmetį? Kiek jų kūriniuose matoma įtaigi laikmečio charakteristika lemia tai, kad juos skaito platus ratas skaitytojų, kurių nemenką dalį sudaro tie, kurie ko jau ko, bet lietuvių literatūros neskaito.
Taip pat pokalbis suksis ir apie tai, ką jiems reiškia būti rašytojais, ką jiems rašo skaitytojai? Kaip dabarties socialiniai tinklai ir jų kuriami burbulai keičia rašytojo ir skaitytojo santykį?
