„Skardinis būgnelis“, „Katė ir pelė“ ir Šuniški metai“ – gaivališku talentu ir neprilygstama meistryste alsuojantys romanai, vaizduojantys gyvenimą Laisvajame Dancigo mieste (dabar tai Gdanskas) prieškariu ir karo metais. Kiekvienas šių kūrinių, – o juos galima skaityti ir visus nuosekliai, kaip vientisą visumą, ir atskirai, – vis savaip, vis iš kiek kitos perspektyvos atskleidžia temas ir dalykus, apie kuriuos, kaip anuomet atrodė, jau net pati istorija yra linkusi nutylėti.
„Skardinis būgnelis“ pasirodė praėjus vos 14 metų po Antrojo pasaulinio karo. Šis spalvingas, ironiškas ir neretai ciniškas romanas kaip joks kitas kūrinys perteikia XX šimtmečio šlovę ir katastrofas, nuotaikas, atmosferą, manijas ir baimes. Pasak literatūros kritikų, tai ne knyga apie XX amžių, o pats XX amžius – šizofreniška savinaikos era, kai žmogus kilo aukščiau, nei galėjo pasvajoti, ir ištiktas nedovanotinos amnezijos krito į neišmatuojamas gilumas.
G. Grasso pasakotojas, atsisakęs užaugti keistuolis, kiekviename žmoguje regi didėjančią beprotybę, neanalizuodamas priežasčių jis atskleidžia baisiąją žmogaus prigimties pusę ir juokiasi šiurpiu juoku. Herojaus skardinis būgnelis tampa jo pasipriešinimo nužmogėjimui simboliu. Būgno tratėjimas tarsi kviečia mus pabusti, prisiminti tai, kas jau buvo, ir neleisti sunaikinti pasaulio.
Antra trilogijos dalis „Katė ir pelė“ išleista 1961 m., praėjus dvejiems metams po „Skardinio būgnelio“ pasirodymo. Tai istorija apie keistuolį Joachimą Malkę, turėjusį sklastymą ir avėdavusį aukštaauliais batais, ant kaklo nešiodavusį vienokį ar kitokį pakabutį ir klūpėdavusį priešais Marijos altorių.
Tai jis, saulėje nusvilęs nardytojas, kad ir tąsomas mėšlungio, plaukdamas į luotą visus aplenkdavo. Tai jis baigęs mokyklą troško tapti klounu ir juokinti žmones. Pagaliau tai jį kamavo širdgėla dėl neįprastai didelio Adomo obuolio – pelės, kuri priviliojo katę. Galbūt dėl tos pelės Malkė ir tapo Didžiuoju.
Trečias romanas „Šuniški metai“ išleistas 1963 m. Vienas pagrindinių jo herojų ponas Braukselis vadovauja kasyklai, kurioje neiškasama nei kalio, nei rūdos, nei anglių, tačiau daugiau kaip šimtas darbininkų kasdien triūsia ištisas tris pamainas. Rytinių pamainų metu Braukselis kuria Vyslos, ilgiausios Lenkijos upės, žemėlapį. Dėliodamas jos vagą iš įvairių daiktų ant stalo, jis ima porinti dviejų draugų, arijo Valterio Materno ir pusiau žydo Eduardo Amzelio istoriją.
Trys herojai – kiekvienas savaip – prabyla apie „šuniškus“ praėjusio amžiaus metus. Odisėjoje iš Dancigo į Vakarų Vokietiją ir galop po žeme juos lydi vokiečių aviganių dinastija nuo Lietuvos vilkės iki mylimo Hitlerio šuns, baidyklės ir merginų meilė bei neapykanta. Tai savita moderniosios Vakarų istorijos meditacija. Mitas, kupinas kone ritualinių iškraipymų, besikeičiančių perspektyvų ir bešališkų detalių, apsimestinai rimta mūsų civilizacijos karikatūra – keista, brutali ir poetiška.
