Savaites trunkančios spėlionės dėl Akademijos išrinkto 2017-ųjų laureato baigsis ketvirtadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku, kai jos nuolatinė sekretorė Sara Danius paskelbs šių metų laureato vardą.
Tikimasi, kad 18 Švedijos akademijos narių išrinks ne tik tradiciškesnį laureatą, bet ir žmogų, pripažįstamą daugelio ir laikomą vertu Nobelio premijos, nes institucija tikriausiai labai norėtų išvengti tokio žiniasklaidos spektaklio, koks lydėjo B.Dylano išrinkimą.
Roko legenda – pirmasis dainininkas ir dainų kūrėjas, gavęs šią prestižinę premiją – savo laimėjimo nekomentavo kelias savaites, o paskui neatvyko į oficialią premijos įteikimo ceremoniją Stokholme.
„Akademija iš tiesų yra labai diskretiška draugija ir šiemet neturėtume tikėtis nieko sensacinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė švedų dienraščio „Svenska Dagbladet“ literatūros kritikas Clemensas Poellingeris (Klemensas Poelingeris).
Tad kas bus pagerbtas?
Akademija garsėja slaptais metodais, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiam informacijos nutekėjimui, o skaitydami viešai jos nariai naudoja autorių kodinius pavadinimus ir netikrus knygų viršelius.
Todėl žinovai bando analizuoti naujausius Akademijos interesus, o lažybininkai turi daug darbo lažybų svetainėse.
Trečiadienį įvairiose svetainėse didžiausia tikimybė laimėti buvo priskiriama romanistams Haruki Murakami (Harukiui Murakamiui) iš Japonijos ir Ngugi wa Thiong'o (Ngugiui va Tiong'ui) iš Kenijos. Po jų ėjo kanadietė Margaret Atwood (Margaret Atvud), kurios romanas „Tarnaitės pasakojimas“ (The Handmaid's Tale) neseniai buvo ekranizuotas itin palankiai įvertintame televizijos seriale, ir izraelietis Amosas Ozas.
Dar vienas vyras?
Ar premija bus paskirta dar vienam vyrui? Iš 113 laureatų, kurie buvo išrinkti nuo 1901 metų, kai ši premija buvo įteikta pirmą kartą, prancūzui Sully Prudhomme'ui (Siuli Priudomui), tik 14 yra moterys.
Tačiau Akademija tvirtina, kad į lytį neatsižvelgia, kaip neatsižvelgia ir į pilietybę, kalbą ar žanrą.
„Gavusiųjų premiją lyčių santykis yra gėdingas“ ir Švedijos akademija turi tai žinoti, sakė regioninio dienraščio „Sydsvenskan“ kultūros temų redaktorė Rakel Chukri (Rakel Kukri).
Jei Akademijos pasirinkimas būtų politinis, tai galėtų būti Sirijoje gimęs pasaulietiškų pažiūrų poetas Adonis – griežtas diktatūros kritikas, derinantis klasikinį stilių ir modernizmą.
Nemažą susidomėjimą kelia ir du Islandijos rašytojai: Sjono (Siouno) slapyvardžiu pasirašantis poetas Sigurjonas Birgiras Sigurdssonas (Sigurjounas Birgiras Sigurdsonas) ir Jonas Kalmanas Stefanssonas (Jounas Kalmanas Stefaunsonas).
Vienintelis Nobelio premiją laimėjęs islandų rašytojas yra Halldoras Laxnessas (Haldouras Lachsnesas), kuris ją gavo 1955 metais.
Užkulisinis spaudimas
Kiekvieną vasarį Akademija parengia visų pagal taisykles pateiktų nominantų sąrašą, o gegužę jį sutrumpina iki penkių pavardžių.
Tada Akademijos nariai vasarą skaito šių rašytojų kūrybą, o spalį priima sprendimą.
Užkulisiuose rengiamos intensyvios lobistų kampanijos siekiant paveikti Akademiją, bet jos nariai tvirtina, kad jų tokios pastangos neveikia.
Tokios kampanijos net gali atsigręžti prieš pačius rašytojus.
Akademijoje daugiau kaip 30 metų dirbantis Kjellis Espmarkas (Čelis Espmarkas) dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė, kad institucijai nuolat bando įsiteikti režimai, ypač – tų šalių, kuriose sparčiai vystėsi pramonė.
„Jie nori atominės bombos ir laureato“, – sakė Kj.Espmarkas.
Jis prisiminė, kaip per vizitą Portugalijoje 10-ajame dešimtmetyje į jį kreipėsi tuometinis prezidentas Mario Soaresas (Mariju Suarišas).
„Jis priėjo su Jose Saramago (Žuzė Saramagu) ir pasakė: „Duokit premiją šiam vyrukui.“ Saramago taip susigėdo, kad jis norėjo prasmegti skradžiai į žemę“, – prisiminė Kj.Espmarkas.
Akademija, kuri jau svarstė J.Saramago kandidatūrą, atsidūrė keblioje padėtyje: ar atgręžti nugarą J.Saramago, ar ignoruoti M.Soareso netaktą?
Galiausiai J.Saramago 1998 metais buvo pagerbtas. Jis tebėra vienintelis portugalų rašytojas, laimėjęs Nobelio literatūros premiją, nors Antonio Lobo Antuneso (Antoniju Lobu Antunišo) vardas reguliariai minimas įvairiose prognozėse.
„Galvoju, kad šiemet tai bus arba Antonio Lobo Antunesas, arba Ismailas Kadare (Ismailas Kadarė) iš Albanijos. Abu jie yra rašytojai, seniai siūlomi Nobelio premijai, ir abu jie yra tokie vardai, kuriuos perskaičius visi pagalvotų: „Ak, žinoma, jie nusipelnė šios premijos.“ Ir nebūtų jokių prieštaravimų“, – sakė laikraščio „Dagens Nyheter“ kultūros temų redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).
Knygyne „Hedengrens“ Stokholmo centre savininkas Nicklas Bjorkholmas (Niklas Bjorkholmas) įrengė galimų laureatų knygų sienelę, kurioje, be kitų, yra ispano Javiero Mariaso (Chavjero Mariaso), amerikiečių Joan Didion (Džoan Didion) ir Dono DeLillo (Dono DeLilo), lenkės Olgos Tokarczuk (Olgos Tokarčuk) ir izraeliečio Davido Grossmanno (Davido Grosmano) kūrinių.
N.Bjorkholmo asmeninis favoritas yra korėjiečių poetas Ko Unas, nes „atėjo laikas ne anglakalbiui ir azijiečiui“.
