Dienoraščio-romano „Karmelio kalno papėdėje“ pasakotoją matome namų aplinkoje ir tolimesnėse kelionėje, matome bendraujantį su šeimos nariais, bičiuliais poetais ir verslo žmonėmis. Konkreti vieta ir laikas teikia vaizdinę medžiagą, kuri būtina kūrinio siužeto „griaučiams“.
Konkrečios aplinkybės žadina intrigą, tačiau tikrasis autoriaus tikslas – ne siužeto įdomybės, o savistaba ir žmogaus prigimties, pasaulio slėpinių narstymas. Graži ir žiedinė kompozicija: kūrinys prasideda pasakojimu apie budėjimą baptistų maldos namuose ir baigiasi pasakotojo pasiryžimu tarnauti diakonu.
„Karmelio kalno papėdėje“ – bendresnio pobūdžio apmąstymai ne apie savo, kaip asmens, individualų gyvenimą, bet apie egzistencinius dalykus: tapatybę, paskirtį, vietą šiame pasaulyje. Panašūs klausimai autoriui rūpėjo ir anksčiau, rašant esė (Gintaras Bleizgys yra išleidęs esė knygas „Estafetė“ (2009) ir „Jautis“ (2016)), bet esė žanras yra per trumpas išskleisti apmąstymų gijas: kas aš esu? Kas yra žmogus? Kur mano vieta?
Šie ir kiti panašūs klausimai slypi kiekvieno mūsų galvoje, tačiau pro skubančią, planų, buities, blogų naujienų ir viršvalandžių kupiną kasdienybę, neretai nesugeba prasibrauti. Šio romano skaitymas priverčia stabtelėti, išlaisvina egzistencinių minčių srautą, skatina įsiklausyti į savo mintis, susimąstyti apie žmogaus vietą ir prasmę po saule.
Romane ryškūs ir asmeniniai autoriaus biografijos fragmentai ir klausimai, kurie kyla iš tos patirties. Kodėl man buvo skirta rytų kovos ringas, kalėjimo kamera? Kaip gyventi tarp kasdienybės ir apreiškimo, juntant dvasinę žmogaus paskirtį ir prigimties tamsybes?
G.Bleizgys šiame kūrinyje, parodydamas emocines reakcijas į gan priešišką tikrovę, atskleidžia egzistencialistinę individualybės filosofiją, nes tikrasis žmogaus gyvenimas vyksta jo vidinio pasaulio gelmėse. Ši knyga – literatūrinis dvasinio kelio atspindėjimas.
Pretekstas pavadinimui, gal ir pačiam kūriniui atsirasti buvo šv. Kryžiaus Jono veikalas „Kopimas į Karmelio kalną“. Stovint Karmelio kalno papėdėje, šviesa nušviečia ir žmogaus dvasios aukštumas, ir tamsybes.
Gintaras Bleizgys – poetas, eseistas, literatūros kritikas, išleidęs aštuonias poezijos ir dvi eseistikos knygas. Už vieną žinomiausių poezijos rinkinių „Sodas“ autorius įvertintas Jurgos Ivanauskaitės, Julijono Lindės Dobilo ir Antano Miškinio literatūrinėmis premijomis. Autorius taip pat įvertintas Jaunojo jotvingio ir Jotvingių premijomis, ne vienas rinkinys yra patekęs į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.
Gintaras Bleizgys. Karmelio kalno papėdėje: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. 376 p.
