„Tai, ko gero, pati gražiausia ir didžiausia šventė visiems
– nuo mažiausio iki vyriausio. Kada žinome, kad ši šventė
ateina beveik su pavasariu, kada nuolat aplink viskas keičiasi ir
bunda, ateina kartu su knyga, ateina kartu su kūryba, su viskuo, kas
mus pakylėja, ko laukiame kiekvienais metais ir prie ko kiekvienas
prisiliečiame. Todėl, kaip visada, sveikinu visus, nes tai – visų
mūsų šventė, visų išsiilgta šventė ir svarbiausias metų
įvykis beveik mums visiems“, – knygų mugės atidaryme Vilniuje
sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė, turėdama omenyje šiųmetinės mugės temą –
lietuviški ženklai, pabrėžė, kad jie pristatomi pasauliui per
šalies mokslą, kūrybą, kultūrą, galiausiai – pačią knygą.
Ji atkreipė dėmesį, kad gausybė mugėje dalyvaujančių svečių
taip pat pristato savo kultūrą, kuri įvairiomis temomis persipynusi
su lietuviškais ženklais. Ji pabrėžė, jog tai – ne tik
kultūriniai mainai ar pažintys, bet ir bendras pasaulis, verčiantis
„ieškoti bendrų istorinių vardiklių ir bendrai su visais
pasaulio žmonėmis ir valstybėmis pažvelgti į ateitį“.
Ji su šypsena pažymėjo, kad knygų mugė yra vienintelis
dalykas, kuriame norėtųsi amžinybės: „Todėl tikrai jokių
kadencijų nesiūlysiu“.
„Visiems linkiu, kad mugėje praleistas laikas būtų ir
turiningas, ir spalvingas, ir visiems naudingas, ir teikiantis viltį,
apjungiantis bendrumu. Todėl XVIII knygų mugė ir jūsų gyvenime
vėl, tikiuosi, paliks nepamirštamą ženklą“, – sakė
prezidentė.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, sveikindama mugės
lankytojus ir dalyvius, pažymėjo, kad per 18 gyvavimo metų knygų
mugė tapo viena reikšmingiausių leidybos ir skaitymo renginių, bet
neabejotinai yra „vienas reikšmingiausių kultūros įvykių
Lietuvoje apskritai“.
„Nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš mūsų šioje mugėje rasti
bent vieną gerą, neatverstą knygą – tą ypatingą, tą
neperskaitytą, kuri teiktų jums malonumą“, – sakė ministrė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad knygų
skaitymas yra Lietuvos gyvavimo garantas. Jis iškėlė mintį, jog
netrukus 700-ąjį jubiliejų minėsiantis Vilnius, kaip vienas
daugiausiai knygų vienam gyventojui leidžiantis miestas, galėtų
tapti Pasaulio knygų sostine.
„Aš tikrai asmeniškai sieksiu ir kviečiu jus visus
prisijungti, kad Vilnius taptų Pasaulio knygų sostine – yra toks
veiksmas. Manau, kad galime aplikuoti ir laimėti, tai būtų gražus
akcentas mūsų skaitančios ir rašančios tautos“, – kalbėjo
jis.
Šiųmetinėje mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių,
pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir
idėjomis garsinantys Lietuvą.
Tradiciškai per 60 tūkst. lankytojų sutraukiantis didžiausias
literatūrai, muzikai, kultūros diskusijoms skirtas renginys vyks
18-ą kartą, šįkart su šūkiu „Lietuviški ženklai
pasaulyje“. Laukiama per 300 dalyvių, suplanuota 400 kultūrinių
renginių.
Organizatorių teigimu, didžiulis šios mugės išskirtinumas –
į Lietuvą bent trumpam grįžtantys po pasaulį išsibarstę
kūrėjai ir kultūros bei mokslo šviesuliai. Organizatoriai žada,
kad nemažai naujų knygų, kurios mugę pasieks tiesiai iš
spaustuvių, siūlys ne tik didžiosios leidyklos, bet ir pirmą
kartą mugėje dalyvaujantys save išsileidę autoriai, taip pat
muziejai, galerijos. „Muzikos salės“ organizatorių teigimu,
nemažai vinilinių plokštelių bei kompaktinių diskų į mugę
keliaus taip pat tiesiai iš leidybos kompanijų.
18-tąjį kartą rengiamoje Vilniaus knygų mugėje šiemet
laukiama gausaus Ukrainos dalyvavimo: šaliai atstovaus dešimt
leidyklų, gausiai bus atstovaujama ir Jungtinė Karalystė. Tarp
užsienio svečių – ir leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos,
Slovėnijos, Latvijos, laukiama svečių iš Rusijos, Lenkijos,
Ispanijos, Prancūzijos, Suomijos, Izraelio, Italijos, JAV,
Islandijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos.
