Šiandien bus paskelbtas 2016-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Iki paskutinės minutės
nerimsta spėlionės, kas bus pagerbtas šia prestižine premija. Šalia garsiausių ir populiariausių kandidatų jau minimi ir mažiau žinomi. Vis daugiau atsiranda manančiųjų, kad ji teks Sirijoje gimusiam poetui Adoniui.
Švedijos karališkoji mokslų akademija garsėja savo gebėjimu
išlaikyti paslaptį, tuo, kad viešai minimos tik koduotos pavardės
ir nesančios knygos.
Nominuotųjų sąrašas niekad nebūna viešinamas, žiuri
svarstymai lieka paslaptimi pusę šimto metų.
Apogėjų pasiekusi įtampa atslūgs ketvirtadienį 13 val. vietos
(14 val. Lietuvos) laiku – tada ir bus paskelbtas nugalėtojas,
kurio šiemet trenka laukti neįprastai ilgai.
Paprastai nuo 1901 metų teikiamos prestižinės Nobelio
literatūros premijos laureatai tradiciškai yra skelbiami
ketvirtadienį. Dažniausiai tą pačią savaitę, kaip ir kiti
Alfredo Nobelio įsteigtų premijų laureatai.
Datos pakeitimas šiemet buvo susijęs su „aritmetika“ ir
kalendoriumi, sakė rugsėjo pabaigoje akademikas Peras Wastbergas
(Peras Vastbergas) naujienų agentūrai AFP.
„Priežastis yra labai paprasta: mūsų nuostatos sako, kad mes
susitinkame keturis ketvirtadienius iš eilės, pradedant paskutiniu
rugsėjo mėnesio ketvirtadieniu, o po to paskelbiame laureatą“,
– kalbėjo P.Wastbergas. Šiemet pirmas susitikimas įvyko rugsėjo
22, antrasis buvo 28 dieną, trečiasis – spalio 6 dieną, o
paskutinis – 13-ąją.
Todėl šiemet Nobelio literatūros premijos nugalėtojas bus
skelbiamas paskutinis, po Nobelio premijos laureatų medicinos,
chemijos, fizikos, taikos ir ekonomikos (pastaroji buvo paskelbta
spalio 10 d.) srityse.
„Taigi, lieka daugiau laiko spėlionėms“, – pajuokavo
P.Wastbergas.
Nors, anot P.Wastbergo, dabartinė padėtis visiškai atitinka
Akademijos statutą, kai kurie Nobelio premijų teikimo stebėtojai
įžvelgė, kad vėlesnė data tikriausiai reiškia žiuri narių
nesutarimą, kam skirti premiją.
„Jei paklaustumėte manęs, tikrai tai nėra „kalendorinis“
reikalas, – sakė Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas), kultūros
puslapius redaguojantis švedų laikraštyje „Dagens Nyheter“. –
Tai ženklas, kad nugalėtojo atrankoje esama nesutarimų“.
Jeigu Akademija tikrai ieško laureato, kuris skaldo nuomones, juo
galėtų būti ir iš Indijos kilęs britas Salmano Rushdie (Salmanas
Rušdis).
Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos institucija po
27 metų tylos kovo mėnesį pasmerkė Irano paskelbtą fatvą
Salmanui Rushdie.
„Tai, kad mirties bausmė buvo paskirta kaip bausmė už
literatūros kūrinį, yra ir sunkus kalbos laisvės pažeidimas, –
tada buvo nurodyta Švedijos akademijos vadovo Tomo Riado pareiškime.
– Literatūros nepriklausomybės nuo politinės kontrolės principas
civilizacijai yra svarbus iš esmės ir turi būti ginamas nuo
kerštautojų ir cenzūros šalininkų“.
Literatūros kritikė Madelaine Levy (Madlen Levi), dirbanti
dienraštyje „Svenska Dagbladet“ sako, kad žinoma tik viena –
mes žinome, kad nieko nežinome, koks yra Akademijos pasirinkimas.
„Metai po metų, rašytojai parenkami visiškai skirtingi“, –
pastebėjo ji.
Pasak lažybų organizatorių, didžiausia tikimybė, kad šiemet
premiją laimės japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis
Murakamis), kurio romanai „Avies medžioklė“, „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ ar trilogija „1Q84“ populiarūs visame pasaulyje. Tarp pretendentų į šį apdovanojimą minimas ir
romanų rašytojas iš Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Ngugis Va Tchiongas)
ir keli garsūs amerikiečių rašytojai, kaip Don DeLillo (Donas
Delilo), Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Joyce Carol Oates (Džois
Kerol Outs).
Taip pat minimos albano Ismailo Kadare (Ismailo Kadarės) ,
izraeliečio Davido Grossmano (Davido Grosmano), čekų rašytojo
Milano Kunderos ir norvego dramaturgo Jono Fosse (Jono Fosės)
pavardės.
