Naujųjų technologijų amžiuje rašytoja Unė Kaunaitė primena, kad patyčios tarp paauglių, savižudybės ar gera savijauta niekada nepriklauso vien nuo jų pačių. Už tai atsakingi visi – tėvai, draugai, mokytojai... ar net komentatoriai internetiniuose puslapiuose.
Leidyklos „Alma littera“ išleistame romane „Laiškai Elzei“ nuošalėje nepaliekami nei kenčiantieji patyčias, nei besityčiojantys, nei tie, kurie stebi viską iš šono. Svarbiausia, parodoma ir tai, nuo ko viskas prasideda.
Romane pasakojama apie du aštuntokus, Gabiją ir Šarūną, besimokančius toje pačioje klasėje. Abu vaikai tenori būti priimti ir pripažinti, todėl dėl skirtingų priežasčių ima rašyti laiškus Elzei. Ir nors šiandien daugiausiai kalbama apie skriaudžiamuosius, vienas pagrindinių knygos veikėjų – Šarūnas – kaip tik yra kitoje barikadų pusėje, nors joje atsiduria ir ne savo noru. Kūrinyje nagrinėjamas tikras ir nesuvaidintas paauglių gyvenimas, kurį savo akimis matė, patyrė, o dabar – kaip dėlionę į romaną sudėjo pati rašytoja.
Labai jautrus, subtilus, bet realistiškas – taip galima apibūdinti Unės Kaunaitės pasakojimą. Pasak autorės, kai kalbame apie paauglių romanus, dažnai viską banaliname užuot piešę pasaulį ir jo veikėjus tokius, kokie jie ir yra – nepastovūs, pažeidžiami, bet nenustojantys gyventi.
„Nors kūrinys nagrinėja patyčių temą, nenorėjau apie tai kalbėti niūriai. Neretai paauglių romanuose, ypač skirtuose mergaitėms, pagrindinės veikėjos yra pilkos pelytės, kurias kažkodėl įsižiūri jų svajonių vaikinas. Jokiu būdu nenorėjau kurti tokios veikėjos. Gabija – viena iš pagrindinių knygos veikėjų – į viską žvelgia su humoru, ji kuria juokingus videofilmukus „Youtube“ kanale. Ji nėra ir tradicinė nieko nebijanti herojė. Man ji – reali mergina, turinti savo nuomonę, bet, kaip ir būna tokiame amžiuje, dar bijanti nepritapti ir besimokanti būti savimi“, – teigia U. Kaunaitė.
Pasak autorės, knygą ji skyrė 13-15 m. paaugliams, nors nemažiau įdomi ji gali pasirodyti tėvams ir mokytojams, norintiems suprasti dabartinę kartą. Rašytoja pabrėžia, kad dabartinė vaikų karta yra kitokia, nei ankstesnės ir be daugybės jau nagrinėtų paauglių problemų tenka atsižvelgti į dar vieną – technologijas. O ši problema, kaip pastebi autorė, aktuali ir suaugusiems.
„Šiandien mūsų gyvenimas neįsivaizduojamas be technologijų, paaugliai – kaip ir suaugusieji – nepakelia galvos nuo telefonų. Didelė dalis mūsų gyvenimo bėga „Feisbuke“, „Tviteryje“, „Instagrame“ ar „chat'uose“, o paauglių literatūroje to, palyginus, mažai.
Todėl knygos veikėjai kartais skaudžiausiu būdu turi suvokti, kaip technologijos gali paveikti jų gyvenimą. Man pačiai labai rūpi ši mūsų šiuolaikinio gyvenimo pusė – parašyti ir į internetą paleisti žodžius ar vaizdus galime per sekundę, bet ten jie lieka amžinai ir mus persekioti gali visą gyvenimą... Gal dėl to ne vienam skaitytojui kils klausimas, kodėl laiškai, rašomi knygoje, yra popieriniai. Ar dar kas nors rašo popierinius laiškus?“, – klausia rašytoja.
Prieš dvejus metus pradėtas dėlioti pasakojimas – iki šiol yra didžiausias U. Kaunaitės iššūkis. Dar būdama paauglė autorė parašė debiutinį romaną „Sudie, rytojau“, o po jo sekė „Žmonės iš Alkapės“ – romanas suaugusiesiems. „Laiškai Elzei“ – pirmasis kūrinys, kurį autorė rašė nebe savo amžiaus grupei.
Knygos „Laiškai Elzei“ autorė U. Kaunaitė – Vilniaus licėjaus ir Kembridžo universiteto auklėtinė. Diplomuota švietimo, psichologijos ir socialinės antropologijos specialistė yra aktyvi visuomenės narė, programos „Kurk Lietuvai“ alumnė, įvairių organizacijų savanorė, blogo „Unės tinklaraštis“ rašytoja. 2013-aisiai autorė nominuota Paauglių metų knygos rinkimuose.
