Nepaisant to, kad kūrėjas yra žinomas visame pasaulyje, buvo pagerbtas Kėdainių krašto (1990) ir Vilniaus miesto (2001) garbės piliečio vardais, Lietuvos Respublikos apdovanojimais, jo veikla bei atminimas Lietuvoje dar nėra deramai įamžinti, o kūryba ir idėjos nėra pakankamai žinomos šalies visuomenei.
Cz. Miloszas – pati garsiausia asmenybė, kilusi iš daugiakultūrio Kėdainių krašto. Jo vardą galima minėti greta kitų įvairių tautų ir kultūrų atstovų, tokių kaip M. Daukša, S. Jaugelis Telega, A.Freitagas, S.B.Chilinskis, Vilniaus Gaonas Elijahu, M.L.Lilenbliumas, P.Stolypinas, V. Svirskis, J.Urbšys, Tėvas Stanislovas, kurie čia gimė ar gyveno ir tebegarsina Kėdainių vardą visame pasaulyje, traukia atvykti turistus.
Apie turtingą daugiakultūrę Kėdainių krašto praeitį daug kalbama, tačiau labai trūksta konkrečių ir apčiuopiamų jos įamžinimo formų. Dėl to 2011-aisiais, pažymint Cz.Miloszo gimimo 100-ąsias metines, Kėdainių krašto muziejaus ir savivaldybės iniciatyva buvo parengtas jubiliejinių renginių planas, kurio metu visame Kėdainių rajone buvo surengtos parodos, skaitymai, koncertai ir spektakliai, skirti garsiajam kraštiečiui.
Kėdainių rajono savivaldybė vieną iš šalia Nevėžio esančių senamiesčio gatvių pavadino Cz.Miloszo vardu, įsteigė jo vardo premiją. Kėdainių senamiestyje Č.Milošo gatvėje ant Nevėžio kranto Kėdainių krašto muziejaus iniciatyva buvo atidengta meninė instaliacija „Milošfonas“ (aut. Feliksas Paulauskas) su tekstu „KĖDė Česlovui Milošui (1911–2004) – Nobelio literatūros premijos laureatui, KĖDainių krašto garbės piliečiui“ lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis.
Siekiant įtvirtinti Cz.Miloszo kūrybą ir atminimą Lietuvoje, 2014 metais Kėdainių krašte vietos muziejus pradėjo rengti rašytojo ir poeto vardo kultūros festivalį – visiems atvirą tarpdisciplininę šventę.
Pirmasis toks festivalis įvyko pažymint rašytojo 103-ąsias gimimo metines 2014 m. birželio 27-29 d. Jis buvo surengtas Kėdainių krašto muziejui glaudžiai bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu, Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumu, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Lenkijos Respublikoje, Lenkijos institutu Vilniuje. Jame dalyvavo daug garsių Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų bei kūrėjų, vyko mokslinė konferencija, parodų atidarymai, koncertai.
Šį ir kitą savaitgalį antruoju Cz. Miloszo festivaliu Kėdainiuose pažymimos 105-osios kūrėjo gimimo metinės. Festivalį rengia Kėdainių krašto muziejus kartu su partneriais ir rėmėjais iš Lietuvos ir užsienio: Kėdainių rajono savivaldybe, Kauno VDU, J.Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumu, festivaliu „Broma Jazz“, Paribio fondu ir Paribio menų, kultūrų ir tautų centru iš Seinų ir Krasnogrūdos (Lenkija).
Cz. Miloszas gimė Šeteniuose (Kėdainių r.), o Krasnagrūdoje yra atkurtas jo giminaičių dvaras, kuriame jis dažnai vasarodavo.
Šių metų festivalyje vyksta mokslininkų ir rašytojų diskusijos apie situaciją Europoje ir mūsų kaimyninėse šalyse, koncertuoja šiuolaikinės, džiazo ir lietuvių bei žydų folkloro muzikos kolektyvai.
Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūriame centre atidaryta Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“ (apie Adomą Mickeviczių ir Czesławą Miłoszą). Birželio 10-ąją čia bus pristatyta žurnalisto Rimvydo Valatkos knygos „Jogailos akmuo. Lenkija“, vyks autoriaus diskusija su Jerzio Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininku istoriku prof. dr. Alvydu Nikžentaičiu bei filosofu prof. Dr. Alvydu Jokubaičiu.
Birželio 11-ąją publikos laukia susitikimas-diskusija su Paribio fondo ir Czesławo Miłoszo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija) vadove Małgorzata Sporek-Czyzewska bei filmo „Isos slėnis“ pristatymas.
Festivalį kitą šeštadienį uždarys Seinų teatro klezmerių orkestro (vadovas − WojciechasSzroederis) koncertas Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kieme.
