Kaip pratarmėje rašo autorė, remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais, studijoje siekiama rekonstruoti viešnagės detales, aptarti atsiminimuose fiksuojamus faktus ir jų interpretacijas, analizuoti, kodėl lietuvių intelektualai taip sureikšmino šį apsilankymą, kaip jis buvo prisimenamas, kas pabrėžiama kaip svarbiausia. Kitaip sakant, ieškoti atsakymų, ką ši viešnagė kalba apie mūsų mąstymą bei vertybes.
J.P.Sartre’as buvo garsiausias, archetipinis XX amžiaus filosofas, antroje gyvenimo pusėje aktyviai įsitraukęs į politiką. Kokie iš tiesų buvo šios centrinės egzistencializmo figūros santykiai su SSRS ir komunistų partija? Juk, kaip rašo S.Daugirdaitė, jeigu J.P.Sartreʼas XX a. 6–7 dešimtmetyje nebūtų buvęs SSRS draugas, jis nebūtų užsukęs į Lietuvą, ir lietuvių rašytojai, intelektualai nebūtų patyrę vilties, kad Lietuva nėra užmiršta ir neįdomi imperijos dalis, akimirkų.
Kaip teigia mokslininkė, sklaidant spaudą ir atsiminimus apie ypatingąją viešnagę, tapo akivaizdu, kad su svečiais bendravę ir vėliau atsiminimus rašę lietuviai rašytojos, filosofės, feministės S.de Beauvoir tarsi nepastebėjo. Tad autorė ryžtasi į tiriamą medžiagą žvelgti „iš priešingos pusės“: amžininkų citatos daugiau kalba apie J.P.Sartreʼą, o autorės komentarai, ko gera, – apie S.de Beauvoir. O juk kaip tik šios iškilios asmenybės prisiminimų knygoje „Viską apsvarsčius“ (Tout compte fait, 1972 m.) yra epizodas apie kelionę į Lietuvą, aptariamas ir šioje studijoje.
Knygoje demaskuojamas sovietmečio spaudoje pasirodžiusių komentarų apie J.P.Sartre’o „žmoną“ formuojamas požiūris į moterį kaip į vyro palydovę, aptariami bendravimo per vertėjus niuansai, atskleidžiama susitikimo su žymiuoju filosofu įtaka Justinui Marcinkevičiui, aprašyta jo „Dienoraštyje be datų“, aptariamas S.de Beauvoir ir J.P.Sartre’o viešnagės atšvaitas grožinėje literatūroje ir vaizduojamame mene.
Autorės žodžiais, „Lietuvos, okupuotos mažos šalies, intelektualams S.de Beauvoir ir J.P.Sartre’o viešnagė teikė pasididžiavimo savimi ir vilties, kad mūsų kultūra gali būti įdomi kitiems. Žvelgiant iš pusės šimtmečio perspektyvos atrodo, kad tai ir yra didžiausia šio prancūzų intelektualų apsilankymo Lietuvoje 1965-ųjų vasarą prasmė.“
Knyga iliustruota autentiškomis nuotraukomis, to meto spaudos iliustracijomis, meno kūrinių reprodukcijomis (serijos dailininkas Tomas Mrazauskas).
Studija bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d., šeštadienį, 16 val., konferencijų salėje 5.5. Dalyvaus autorė, doc. Dainius Vaitiekūnas, knygos recenzentės doc. Ramutė Rachlevičiūtė ir prof. Nijolė Kašelionienė.
