Autorė vasario 27 d., šeštadienį, viešės Vilniuje ir pristatys savo kūrybą Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucindą Riley kalbins žurnalistė, TV laidų vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė.
L. Riley gimė Airijoje, vaikystėje daug keliavo, daugiausia pas tėvą į Tolimuosius Rytus.
24-erių ji pradėjo rašyti knygas. Pirmiausia sukūrė aštuonis istorinius meilės romanus Lucindos Edmonds vardu. Paskui jos literatūrinė karjera nutrūko – rašytoja susilaukė keturių vaikų.
Šiuo metu su vyru ir vaikais Lucinda Riley gyvena Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje.
Lietuvoje populiarioji įtaigių, romantiškų knygų autorė išpopuliarėjo 2012 metais, kai buvo išleistas jos romanas „Orchidėjų namai“ (vertė Aušra Karsokienė, išleido „Tyto alba“). Šią šeimos sagą Lucinda Riley pasirašė jau tikruoju vardu, ir 2010-aisiais tarsi iš naujo pradėjo kūrybinę biografiją. Romanas buvo ir yra nepaprastai populiarus – per metus jis buvo išverstas į 30 kalbų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje 2011-aisiais jo parduota milijonas egzempliorių.
Lucinda Riley apie savo pirmąją knygą
Ją pradėjau rašyti 24-ejų, kai susirgau ir teko kurį laiką praleisti patale. Iškart sutariau su leidykla „Simon ir Shuster“ dar dėl trijų knygų. Iš viso parašiau aštuonis romanus Lucindos Edmonds slapyvardžiu. Paskui pastojau ir kūrybos teko atsisakyti – šešerius metus buvau tiesiog mama. Palengva vėl atsirado poreikis kurti. Tada nusprendžiau parašyti „Orchidėjų namus“.
Apie žanrą
Stengiuosi neriboti savęs žanrais. Mano romanus sunku priskirti kokiai nors kategorijai. Be to, sprendžiant iš skaitytojų laiškų, mano kūryba patinka įvairaus amžiaus žmonėms. Man rašo žmonės nuo 20 iki 80 metų – tai nuostabu. Gal taip yra todėl, kad noriu kuo įtaigiau papasakoti gerą istoriją?
Apie emocijas
Kadangi pati esu emocinga, mano knygos taip pat kupinos emocijų. Mano tikslas – priversti skaitytoją ką nors pajusti, bent mažuma sujaudinti jo širdį.
Apie stabus
Aš aistringa skaitytoja, mėgstu įvairią literatūrą. Dažniausiai pereinu visas meilės kokiam nors rašytojui stadijas, perskaitydama viską, ką jis ar ji yra parašę. Paskutinis mano stabas – Francis Scottas Fitzgeraldas.
Apie savo romanų prototipus
Ne, mano knygų veikėjai neturi prototipų – tai daugelio mano pažįstamų žmonių mišinys, mano knygų veikėjuose galima pastebėti ir mano pačios bruožų.
Apie schemas ir žemėlapius
Niekada nežinau, kur pakryps pasakojama istorija. Pasirenku laikotarpį ir vietas, kuriose vyks veiksmas, ir pradedu rašyti. Nebraižau schemų ar žemėlapių, kurių turėčiau laikytis, labai retai pasižymiu pastabas. Vos pradedu rašyti, valdžią perima mano veikėjai, o aš leidžiuosi jų vedama.
Apie tikrovę ir literatūrą
Niekada nemanykite, kad tai, apie ką rašote, netikra – tikrovė dažnai gerokai keistesnė nei grožinė literatūra – kaip įrodymą galiu pateikti daugybę savo skaitytojų laiškų! Be to, jeigu pradėjote rašyti, NESUSTOKITE, kol nebaigsite! Tai gali būti lemtinga klaida.
Apie įkvėpimą
Paprastai man įkvėpimą sužadina kokia nors vietovė arba namas ir jį gaubianti atmosfera. Gimiau Airijoje ir ilgą laiką gyvenau Klonakiltyje, Korko apygardoje, pamilau tenykštį kraštovaizdį, beribį vandenyną ir netgi savotišką izoliacijos jausmą. Mane žavi atšiaurios vietos, jos romantiškos ir dramatiškos.
Apie geriausią rašymo būdą
– Rašydama susidūriau su problema – dėl nuolatinio krūvio kamavo stiprūs rankos skausmai. Teko priprasti dirbti su diktofonu. Ilgainiui toks knygos rašymo būdas ėmė patikti, juk galiu dirbti kur panorėjusi – namie, lauke, bėgiodama. Be to, dirbdama su diktofonu galiu vaidinti savo personažus.
Apie idėjas
Kadangi buvau šokėja, man sunku nusėdėti vienoje vietoje, galbūt todėl geriausios idėjos ateina į galvą judant.
Apie keliones ir autografą
Vasario 27 d. rašytoja atskris į Vilnių. Knygų mugėje galima tikėtis Lucindos Riley autografo.
Lucindos Riley knygos lietuvių kalba:
„Orchidėjų namai“ (vertė Aušra Karsokienė; 2012)
Rašytoja pasistatė namą pagal savo pačios projektą vienoje iš Tailando salų, kurioje jos tėvas prieš daugelį metų buvo nusipirkęs žemės. Rašytojos aistra istorijai ir meilė kelionėms, ypač į Tailandą, įkvėpė parašyti romaną „Orchidėjų namai“ – fatališkos meilės istoriją apie dvi labai skirtingo būdo seseris, susipynusius giminystės ryšius, apie dvarų Angliją ir egzotiškąjį Tailandą.
„Levandų sodas“ (vertė Aušra Karsokienė; 2013) – antrasis rašytojos romanas, leidyklos „Tyto alba“ išleistas 2013 m. Tai istorinis-psichologinis jausmų romanas, nukeliantis iš Provanso į dvarą Jorkšyre, iš dabarties – į Antrojo pasaulinio karo metus. Intriguojanti dviejų šeimų istorija apie meilę, karą, kaltę, atleidimą, apie praeitį, kurią atskleidus keičiasi gyvenimai.
Lucinda Riley apie romano „Levandų sodas“ dvarą sakė: „Su vyru keliaudami į Angliją iš mūsų namų Pietų Prancūzijoje, užsisakėme kambarį nuostabioje pilyje. Vidinis pilies kiemas buvo apsodintas levandomis, jis atrodė nuostabiai – vos pamačiusi supratau, kur vyks mano knygos veiksmas. Savo romane pilį „pastačiau“ Gaseno kaimelyje, kur atostogaujame vasarą“.
„Mergaitė ant jūros skardžio“ (vertė Aušra Karsokienė; 2014) – švelnios ir kilnios meilės romanas (vertė Aušra Kasokienė), dviejų šeimų istorija, apie tai, kaip praeities aistros lemia šių laikų gyvenančių žmonių likimus. Skulptorė iš Niujorko grįžta į Airijos kaimelį, kur šeimos prieglobstyje tikisi rasti ramybę po kūdikio netekties. Pažintis su ant jūros skardžio sutikta mergaite Aurora nuveda į dviejų šeimų praeitį.
Nauji romanai – prieš knygų mugę
„Septynios seserys. Majos istorija“ (vertė Kristina Miliūnienė)
Tai romanas apie Mają, pirmąją iš septynių seserų, pavadintų Plejadžių žvaigždyno žvaigždžių vardais. Romantiškas pasakojimas apie šeimos ir meilės paieškas.
Po tėvo mirties įvaikintos seserys gauna po voką ir nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Maja atsiduria Brazilijoje, kur galbūt gyvena tikroji jos šeima.
Rio, 1927 m. Turtinga gražuolė Izabelė prieš tekėdama už aristokrato Gustavo nori pamatyti Senąjį pasaulį. Ji atsiduria Paryžiuje, kuriame – Monparnaso kavinės, meno studentai, ir skulptoriaus, kuriančio Kristaus skulptūrą, padėjėjas Loranas. Bet Izabelė privalo grįžti į Rio tekėti...
Kas sieja Majos ir Izabelės likimus? Kaip praeitis veikia dabartį?
„Vidurnakčio rožė“ (vertė Aušra Karsokienė)
Romanas apie šeimos paslaptį, ir paklusimą širdies balsui, o jo veiksmo vieta – džiazo amžiaus Londone.
Amerikietei aktorei Rebekai Bradli pasiperša jos partneris Džekas. Dviejų Holivudo žvaigždžių sužieduotuvės! Bet nuolatinis žiniasklaidos persekiojimas ir varžymasis dėl populiarumo pastūmėja aktorę išvykti filmuotis į Angliją, nuošalų Astberio dvarą. Gal ten grįš ramybė? Bet dvare pasirodo jaunas indas Aris.
Užburianti istorija egzotiškoje Indijoje, pašėlusiame trečiojo dešimtmečio Londone ir dabartyje, tamsi paslaptis lyg debesis tvyranti virš Astberių dinastijos...
Apie ambicijas ir iššūkius
Šiuo metu Lucinda Riley tęsia septynių knygų seriją „Septynios seserys“. Pasaulinė serijos premjera įvyko 2015-ųjų rudenį. Pirmoji knyga – „Septynios seserys. Majos istorija“ – Vokietijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Norvegijoje – jau skaitomiausiųjų penketukuose. Knyga jau išversta į septynias kalbas, o dešimtyje šalių ruošiama spaudai.
