Leidėjai teigia: konkurencija dėl lietuvių autorių – didžiulė

Leidyklos: gyvename aukso laikais „Niekada taip nebuvo, o prieš dešimt metų galėjome tik pasvajoti, kad perkamiausių knygų dešimtukuose vyraus lietuvių autoriai. Gyvename aukso laikais ir nežinau, ar gali būti geresnė naujiena tiek leidėjams, tiek skaitytojams“, – sakė leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

Leidėjų teigimu, padėtis iš esmės pakito ne tik kalbant apie grožinę literatūrą, bet ir apie populiariąją literatūrą, patarimų, receptų knygas, prisiminimus, psichologinę literatūrą.

„Ilgai manėme, kad tik užsienyje yra žmonių, kurie gali mums patarti visais gyvenimo klausimais, o savame krašte pranašu nebūsi. Tačiau šiandien mes būtent iš lietuvių autorių mokomės gaminti, dažytis, rengtis, sveikatintis, jų knygose ieškom atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus. Manau, kad tai vienas didžiausių Lietuvos leidybos laimėjimų pastaraisiais metais“, – tendencijas komentavo L.Varanavičienė.

Leidyklos „Tyto alba“ pateikiamais duomenimis, 1999 m., kai Lietuvos sostinėje buvo surengta pirmoji Baltijos knygų mugė, tik kas ketvirta leidyklos knyga buvo lietuvių autoriaus, o 2015 m. jau 32 proc. leidžiamų knygų priklausė vietos autorių plunksnai. Tiesa, didėjanti lietuvių autorių ir knygų įvairovė neturi didelės įtakos knygų tiražams – vidutinis lietuvių autorių knygų tiražas leidykloje neviršija 2500 vienetų.

Skaitymo įpročių pokytį teigia fiksuojanti ir leidykla „Alma littera“. Pasak direktorės Danguolės Viliūnienės, dabartinė padėtis Lietuvos knygų leidybos rinkoje teikia vilties, kad tokios tendencijos išliks.

„Kai po nepriklausomybės atgavimo pradėjome leisti knygas, tendencija buvo visiškai akivaizdi: vyravo ir visiems rūpėjo išskirtinai užsienio autorių knygos. Jos buvo gausiai leidžiamos ir taip pat godžiai skaitomos, nes buvo savotiška terra incognita. Tačiau lietuvių autorių, kurie imtųsi įdomių bei aktualių temų, rašytų ne tik grožinę literatūrą, ilgą laiką nebuvo. Džiugu, kad padėtis iš esmės pasikeitė, o Lietuvos knygų rinka pagaliau atrodo taip, kaip ir bet kurios kitos šalies. Negalime lygintis dydžiu, tačiau procesai jau yra įdomūs, pilni apykaitos, naujų autorių ir, svarbiausia, didelės sėkmės istorijų“, – sakė D.Viliūnienė.

Leidyklos duomenimis, vien per paskutinius trejus metus išleidžiamų lietuvių autorių skaičius išaugo 30 proc.

„Nuo maždaug 70 lietuvių autorių skaičius pakilo iki 100. Žinoma, skiriasi populiarumas ir paklausa, labai skiriasi ir tiražai, kurie svyruoja nuo 1000 iki 30 tūkst. vienetų. Taip, užsienio autoriai vis dar vyrauja, tačiau tendencijos akivaizdžios ir jos turėtų tik stiprėti“, – apibendrino „Alma littera“ direktorė.

Mūzos užleidžia vietą vadybininkams

Pagrindinė pokyčių priežastis, leidėjų teigimu, – pasikeitusi leidyklų politika ir suaktyvėjusi konkurencija dėl lietuvių autorių. Esą leidyklos jau nebėra pasyvūs laukėjai, besitikintys, kad kokybiškos knygos rankraštis nukris iš dangaus, ir patys imasi aktyvių veiksmų. „Šiandien jau patys lietuvių autoriai renkasi leidėją, konkurencija tarp leidyklų – milžiniška. Ir tokių rezultatų davė vadybinės pastangos. Leidėjai liovėsi į rašytojų pasiūlą žiūrėti kaip į burtus. Išsisklaidė mintys, kad vieną dieną stos tinkama mėnulio fazė, rašytoją aplankys mūzos ir jis į leidyklą atneš geidžiamą rankraštį. Aišku, nieko nereikia absoliutinti ir netikslinga manyti, kad viešoje erdvėje sušukus „duokite kokybišką lietuvišką romaną“, tas romanas atsiras. Ne. Tačiau pamatėme, kad literatūros pasiūlos procesą galima valdyti vadybinėmis pastangomis“, – pasikeitusį požiūrį komentavo L.Varanavičienė.

„Aktyviai domimės, ieškome potencialių autorių ir netgi patys inicijuojame temas pagal tendencijas, stebimas kitose šalyse. Taip, nemaža dalis labai populiarių autorių nėra profesionalūs rašytojai. Jie veikiau savo sričių specialistai, todėl leidėjų vaidmuo nuo knygos idėjos iki galutinio jos realizavimo išlieka itin svarbus. Padėti parengti, suredaguoti, kokybiškai išleisti knygą, taip pat ją platinti, reklamuoti – visa tai yra leidyklų atsakomybė, kurios mes aktyviai imamės ir tai duoda pastebimų rezultatų“, – pokyčių priežastis aiškino „Alma Littera“ direktorė D.Viliūnienė.

Vilniaus knygų mugės, kasmet sutraukiančios šimtus dalyvių ir dešimtis tūkstančių lankytojų, rengėjai taip pat teigia pastebintys, kad lietuviai atsigręžia į savus autorius ir jų knygas, noriai renkasi į susitikimus, o tai turi įtakos ir mugės programai.

„Žinoma, matome didėjantį lietuvių autorių populiarumą. Tarkime, šių metų mugėje jau numatyta daugiau nei 100 susitikimų su lietuvių autoriais. Aišku, visada bus vietos autorių, kurių populiarumas ir pripažinimas nekels abejonių, kurie bus graibstomi ir mėgstami, tačiau mugės programa niekada neapsiriboja vien jais. Siekiame padėti skaitytojams atrasti bei susitikti naujus autorius, išmėginti dar nebandytus žanrus ir knygas“, – teigė už mugės programos sudarymą atsakingo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.