- Dalis piliečių sunerimo išgirdę pasiūlymą lietuvišką raidyną papildyti trimis raidėmis – w, q ir x. Kodėl manote, jog šis siūlymas pavojingas?
Tos trys raidės – Trojos arklys, naikinantis kalbos sistemą. Jomis papildę abėcėlę, nieko neišspręstume, nes vistiek atsiras svetimtaučių pavardžių, kurioms taisyklingai užrašyti reikės naujų ženklų. Toks būdas patenkinti lenkų tautybės žmonių reikalavimus nėra smulkmena: netrukus pasipiltų kitų reikalavimų.
Po rinkimų Lenkijoje jau pasigirdo užuominų, kad lenkiškų pavardžių rašymą Lietuvoje teks svarstyti iš naujo. Jeigu Lietuva trukdytų kalbėti ir mokytis gimtąja kalba, draustų kutūrinį gyvenimą, būtų neleistina. Tačiau visuotinai pripažinta, kad lenkų mažuma Lietuvoje turi geriausias sąlygas Europos Sąjungoje savo kultūrinaims identitetui puoselėti.
Jeigu mažumos iš tiesų būtų engiamos, pats pirmas sakyčiau: jie mūsų bendrapiliečiai ir turi tokias pačias teises į švietimą ir kultūrinus poreikius gimtąja kalba.
- Ką siūlo sambūris „Talka“ ?
Inteligentai, pasirašę kreipimąsi, prieštaraujantį abėcėlės keitimui, siūlo pasinaudoti latviškuoju variantu. Jie įsitikinę, kad valstybinės kalbos sistemos kaitalioti nedera, bet norintiems reikia leisti antroje tapatybės kortelės pusėje lotyniškos abėcėlės pagrindu, naudojant diakritinius ženklus, įrašyti pavardę taip, kaip ji tariama.
Tai tiktų ne tik lenkiškai kalbantiems, bet ir kitų tautybių žmonėms.
Jokiose užsienio valstybėse lietuviui nebus leista dokumentuose rašyti „Jovaiša“. Informacinė bankų sistema Lenkijoje irgi nepriima mūsų abėcėlės. Taigi, tai visuotinė, o ne tik lenkų problema.
Kai perku lėktuvo bilietą į kitą šalį, jame irgi bus parašyta „Jovaisa“, o ne „Jovaiša“. Lietuviai irgi galėtų pasinaudoti teise kitame dokumento puslapyje įrašyti pavardės transkripciją.
- Ar daug Latvijos piliečių pasinaudojo teise kitame puslapyje įsirašyti transkribuotą pavardę?
Tikslaus skaičiaus nežinau, tačiau Lenkija sveikina šią iniciatyvą. Jie neturi priekaištų dėl ten gyvenančių tėvynainių diskriminavimo. Sistema jau gyvuoja keletą metų ir taikoma visų tautybių piliečiams.
Kokių pakeitimų tektų imtis, jeigu lietuviška abėcėlė būtų papildyta trimis raidėmis?
Keičiant valstybinės kalbos abėcėlę, tektų iš naujo mokyti visus gyventojus, kokiais atvejais kuri raidė rašoma. Reikėtų iš naujo perrašyti vadovėlius mokykloms. Papildomas įrašas asmens kortelėje arba pase tikrai mažiau kainuotų.
- Ar gyventojai supranta, už ką ir prieš ką „Talka“ kovoja?
Seimo narys Valentinas Stundys, remdamasis latvių patirtimi, jau parengė įstatymo projektą. Iniciatyvinė grupė „Talka“ pateikė savo variantą V.Stundžio paruošto siūlymo pagrindu.
Tačiau opozicija stipri. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia: „Talka“ yra blogis!“ Kodėl blogis, jeigu ieško išeičių socialinėms grupėms sutaikyti? Kai kurie piliečiai, atvirkščiai, priekaištauja, kad lenkams darome nuolaidų.
