Miguelio de Cervanteso romanas apie iliuzinį riterį Don Kichotą iš La Mančos buvo pirmą kartą išleistas 1605 m. Jis išverstas į 145 kalbas. Cervanteso institutas, kuris rūpinasi Ispanijos kultūros tarptautine sklaida, teigia, kad „Don Kichotas“ yra dažniausiai verčiama knyga po Biblijos.
Ispanijos rašytojas Andresas Trapiello dirbo 14 metų, kad pritaikytų Cervanteso šedevrą šiuolaikiniams skaitytojams. Anot rašytojo, neįmanoma suprasti „Don Kichoto“ be paaiškinimų. Naujasis romano leidimas gerokai suprantamesnis.
Kai A.Trapiello pirmą kartą studijavo 1000 psl. romaną, jis susidūrė su negirdėtu žodžiu „trompogelas“. Ilgai tyręs galimą žodžio reikšmę, A.Trapiello nusprendė, kad tai turbūt gali skambėti šitaip: „Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo“.
Rašytojas pastebėjo, kad nemažai žmonių yra pradėję skaityti „Don Kichotą“ ir metę, pasidavę, nes senovinė romano kalba labai sudėtinga. „Šiais laikais mes kalbame kitaip“, sakė A.Trapiello.
Skaitytojams šiuolaikinė versija patiko. Liepos mėnesį A.Trapiello parengta knyga buvo devinta tarp Ispanijos geriausiai perkamų knygų.
Tačiau Ispanijos akademinė aplinka pasipiktino. Madrido universiteto dėstytojas Davidas Felipe Arranzas naują romano versiją pavadino „nusikaltimu prieš literatūrą“. Agentūrai AFP jis kalbėjo: „Klausinėjau knygų pardavėjų Madride, jie man sakė, kad niekas nebeperka Cervanteso originalaus varianto, skaitytojams patinka „lengvesnis“ romanas. Niekas neturi teisės taisyti didžiausio Ispanijos rašytojo kalbos aromato“.
Ispanijos tyrimų instituto duomenimis, maždaug 6 iš 10 apklaustųjų nėra skaitę nė vieno skyriaus iš „Don Kichoto“ ar jo adaptacijų. Ir daugiau nei pusė sakė, jog jie mano, kad originalą skaityti būtų sunku. A.Trapiello parengta knyga nėra pirmas bandymas palengvinti „Don Kichoto“ skaitymą. 2014 m. Ispanijos Karališkoji akademija buvo išleidusi savo versiją mokykloms. Aną knygą parengė istorinių romanų autorius Arturo Perez-Reverte.
A.Trapiello pabrėžė: „Koks paradoksas: prancūzų, vokiečių ar anglų skaitytojai gali skaityti „Don Kichotą“ be vargo, o ispanakalbiai negali suprasti“.
Francisco Rico, atsakingas už klasikinių knygų leidybą Ispanijos Karališkojoje akademijoje, pakomentavo situaciją: „Bet kuri pastanga padaryti „Don Kichotą“ labiau skaitomu yra sveikintina. Shakespeare’as kartais būdavo pamirštas. Šimtmečiais niekas neprisimindavo Dante’s. Voltaire’as kartais iškyla, kartais niekam neberūpi. Bet „Don Kichotas“ yra populiarus visada“.
Kaip pats Don Kichotas sako romane: „ Ar gero gali būti per daug?“
Parengė Justina Jurgaitytė
