73-ejų metų A. Puškinas – vienintelis tiesioginis moderniosios rusų literatūros pradininku ir geriausiu šios šalies poetu romantiku laikomo A. Puškino proproanūkis. Tiesa, kai prieš kelerius metus Maskvoje rengtasi A. Puškino festivaliui, suskaičiuota, kad iš viso rašytojo šeimos medis per pusantro šimto metų išsikerojo į 58 šakas, o artimesni ir tolimesni giminystės saitai su garsiuoju poetu sieja 234 A. Puškino palikuonius. Artimiausias jų – taip pat Aleksandras – gyvenimą praleido Belgijoje, kur esą jo pavardė sudomindavo nedaugelį.
„Tik dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, kai Rusija padovanojo Belgijai Puškino statulą, kuri stovi Puškino vardu pervadintoje aikštėje, tik tada žmonės pradėjo juo domėtis. Jie pamato impozantišką skulptūrą ir susidomi, kas buvo šis rašytojas. Tiesa, mes patys statėme ir net keliose šalyse rodėme įvairias pjeses pagal jo kūrybą ir apie jo gyvenimą“, – pasakoja poeto A. Puškino proproanūkis A. Puškinas.
Poeto proproanūkis visą gyvenimą dirbo elektronikos inžinieriumi ir sako nerašęs tikrai ne dėl girdėtos legendos, neva žymusis jo protėvis uždraudęs savo palikuoniams kurti eiles, kad šie nesugadintų gero jo vardo. Su žmona, kurios giminės šaknys, beje, taip pat susijusios su žymiuoju poetu, Aleksandras nutarė garsiąją pavardę išsaugoti įkurdamas paramos fondą vėžiu sergantiems Rusijos vaikams.
„Mes nesusilaukėme vaikų, o norėjome kažką palikti po savęs, ir kad mano pavardė neišnyktų. Puškinų nebebus, nes jų liko tik tarp moterų, kaip ir mano žmonos kilmės atveju: poeto sūnus Aleksandras turėjo 13 vaikų, o viena iš jų, duktė Marija, yra mano žmonos senelė“, – teigia poeto A. Puškino proproanūkis.
Artimiausias A. Puškino palikuonis netiki, kad jo proprosenelį pražudžiusi dvikova įvyko dėl moters – mecenatas įsitikinęs, kad kova buvo išprovokuota politiniais motyvais, mat garsusis poetas gimtinėje daug kam buvo neparankus.
Politiniai motyvai gyvenimą koregavo ir poeto proproanūkiui – šiandien Belgijos ir Rusijos pilietybę turintis A. Puškinas savo protėvio gimtinėje pirmą kartą apsilankė tik 1994 m., nes buvo pagarsėjęs antikomunistinėmis pažiūromis.
