„Nėra tokio įstatymo, kuris draustų pagyvenusioms damoms karstytis po medžius“, – šūktelėjo solidaus amžiaus A.Lindgren, įsikorusi į medį su vos keleriais metais jaunesne seserimi.
Tai kadras iš filmo mėgstamiausios švedų rašytojos muziejuje. Jei išėjus iš gimtojo rašytojos namo jus apimtų noras įsikarti į žemai šakas nuleidusią obelį ar guobą, įkarštį tuojau pat atšaldytų aplink išdėlioti įspėjimai: „Pasigailėkite senų medžių, nelipkite į juos.“
Kažin kaip į tokius mandagius draudimus būtų reagavusi Pepė Ilgakojinė ar pati A.Lindgren?
Gal būtų pasodinusi naujų medžių, į kuriuos būtų galima įsiropšti?
Tvarko Pepės namus
Šimtų tūkstančių lankytojų kasmet sulaukiančio A.Lindgren muziejaus darbuotojai sugalvojo kitą išeitį – šalia gimtojo rašytojos namo įrengė žaidimų aikštelę su laipioti skirtu didžiuliu rutuliu iš medžių šakų, sūpynėmis ir beždžionių tiltu.
Čia pat – ir aptvaras su vištomis, primenantis, kad rašytoja užaugo paprastoje fermoje, o ne kokiame nors vasarnamyje.
„Šiuo metu bandome atsodinti A.Lindgren laikais čia vešėjusį laukinių obelų sodą, o kartu sudėlioti tokį maršrutą, kad tėvai negalėtų išvengti mūsų sukurtų žaidimų erdvių ir būtų išprovokuoti padūkti kartu su vaikais. Juk čia – Pepės namai“, – sakė tik trumpam žemėtas pirštines nusimovusi muziejaus sodininkė Karin Eliasson.
Vaizdavo laimingą vaikystę
„Aš nebuvau tokia pašėlusi kaip Pepė, šioje knygoje į mane gerokai panašesnė Anika“, – yra sakiusi A.Lindgren dukra Karina, kurios prašymu ir buvo sukurta istorija apie keistuolę Pietų jūrų karaliaus dukrą.
Prieš 75 metus parašytos knygos apie stiprią, smagią ir neįtikėtinai turtingą mergaitę, kuri visiškai viena gyvena savo viloje, tiražai – patys didžiausi iš visų A.Lindgren knygų. Ji išversta į daugiau nei 80 pasaulio kalbų.
Šiemet ir Stokholme, ir kituose Švedijos miestuose knygynų vitrinos tiesiog geltonuoja nuo knygų, plakatų ir įvairiausių atvirlaiškių su Pepės Ilgakojinės nuotykiais.
Iš tiesų tai – ne tik Pepės jubiliejus. Juk kartu su raudonplauke išdykėle kaip rašytoja gimė ir A.Lindgren, kuri iki tol buvo tiktai neįtikėtinai greitai mašinėle spausdinanti kontoros darbuotoja, dviejų vaikų motina ir namų šeimininkė.
Daugelio kitų rašytojų kūrinių užuomazga – vaikystėje patirtos nuoskaudos ir neįveikti kompleksai, o pagrindinis A.Lindgren įkvėpimo šaltinis – ypač laiminga vaikystė.
XX amžiaus pradžioje, kai dar gana neįprasta buvo rodyti meilę savo sutuoktiniui ir vaikams, A.Lindgren tėvai gyveno atvira širdimi. O įprastus ūkio darbus nudirbę vaikai prisigalvodavo tiek daug įvairiausių žaidimų, kad vėliau rašytoja net yra nusistebėjusi, kaip jie mirtinai neužsižaisdavo.
Paspausti ranką Karlsonui
Dabar mažieji švedai linkę mirtinai užsižaisti A.Lindgren pramogų parke, kuris įsikūręs šalia nedidelio Vimerbio miestelio Pietų Švedijoje. Nameliai ant ratų prie parko pradeda rikiuotis jau penktadienio vakarą, kad ištisas dvi dienas būtų galima praleisti su pamėgtais personažais.
Parkas įrengtas A.Lingdren šeimai nuo seno priklausančioje žemėje. Rašytojos palikuoniams priklauso ir jos gimtasis namas bei butas Stokholme, bet ten turistai įleidžiami tik iš anksto susitarus.
Suaugusiesiems įdomi rašytojos lova, kurioje ji susilaužiusi koją užrašė istorijas apie Pepę, o žvelgdama pro langą į gretimų namų stogus sugalvojo ant jų apgyvendinti Karlsoną, akį traukia ir autentiški daiktai A.Lindgren virtuvėje.
Tačiau vaikams daug smagiau paspausti ranką gyvam Karlsonui ar Pepei, pabūti namelyje ant stogo ar Pepės tėčio laive. Todėl jie veržiasi į pramogų parką, kuriame dauguma namų ir pilių – vaikų dydžio, o kas dvidešimt minučių vyksta vaidinimai pagal A.Lindgren knygas.
Juose vaidina profesionalūs aktoriai, kuriems talkina aktorystės meno pramokę aplinkinių miestelių ir kaimų vaikai.
Pasaulyje A.Lingdren – tik viena iš daugelio vaikiškų knygų autorių, o Švedijoje ji ypač gerbiama ir kaip vaikų bei gyvūnų teisių gynėja. Kiekvienas švedas savo šalies svečiui su pasididžiavimu primena, kad po viešos rašytojos kalbos šalyje buvo uždrausta vaišinti vaikus beržine koše. Net turint pačių geriausių paskatų.
Premija – Lietuvos emigrantų anūkei
A.Lindgren premija (ALMA) Stokholmo filharmonijoje iškilmingai įteikta skaitymą skatinančiai Pietų Afrikos Respublikos organizacijai PRAESA.
ALMA – didžiausias ir prestižiškiausias apdovanojimas už vaikų ir paauglių literatūrą visame pasaulyje, jo piniginė išraiška – 5 mln. Švedijos kronų (530 tūkst. eurų).
Apdovanojimas įsteigtas po rašytojos mirties 2002 m. ir dažniausiai atitenka humanistines A.Lindgren idėjas puoselėjantiems rašytojams bei vaikiškų knygų dailininkams. Retkarčiais – skaitymą skatinančioms organizacijoms.
Iš Švedijos kultūros ir demokratijos ministrės A.B.Kuhnke rankų premiją gavusios PRAESA vadovės C.Bloch (nuotr.) seneliai į Pietų Afrikos Respubliką emigravo iš Lietuvos. Dabar ji kartu su kolegomis ne tik rūpinasi, kad vaikiškos knygos pasiektų net ir neturtingiausius Pietų Afrikos vaikus, bet ir sumanė skaitymo kompaniją „Nal‘ibali“.
Visoje šalyje steigiami klubai, kuriuose garsiai skaitomos knygos ne tik vaikams, bet ir juos palydintiems tėvams, stengiantis įtraukti į bendrą veiklą visą šeimą. Juolab kad tos vaikiškos knygos, kurios leidžiamos ne tik anglų, bet ir daugeliu vietinių kalbų, tampa naujiena ir mažiesiems, ir suaugusiesiems.
