Ir nors istoriją apie neapdairią turistę, kuri nepaisė daugybės ženklų, draudžiančių važinėti po plėšrūnų teritoriją neužsidarius lango, akimirksniu apskriejo visą pasaulį, o reportažai apie švedų apdovanojimą po truputį smelksis į eterį visą šią savaitę, Lietuvai ceremonija Stokholme šiemet ypač svarbi.
Ir ne tik todėl, kad A.Lindgren – viena populiariausių vaikų rašytojų mūsų šalyje, o jos vardo premija – pats didžiausias ir prestižiškiausias apdovanojimas už vaikų ir paauglių literatūrą visame pasaulyje. Premijos laureatui atitenka 5 milijonai Švedijos kronų (445 tūkst. eurų).
Laureatei svarbi Lietuva
Kandidatus ALMA premijai siūlo organizacijos – tarptautinės, nacionalinės ir regioninės, bei institutai, atliekantys literatūros vaikams bei jaunimui tyrimus ir skatinantys knygų skaitymą. Lietuvoje teisę siūlyti pretendentus į apdovanojimą gali Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Rašytojų Sąjunga ir Lietuvos IBBY skyrius.
Švedų premijai buvo pristatyta nemažai žinomų lietuvių kūrėjų – rašytojai Algimantas Zurba, Vytautas V. Landsbergis, poetai Violeta Palčinskaitė ir Liutauras Degėsys, taip pat pasaulinį pripažinimą pelnęs dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Deja, nė vienas iš jų neparvežė iš užjūrio maišo pinigų.
Tačiau šiemet jau galima sakyti, kad įsispraudėme šalia tokių garsenybių kaip „Auksinio kompaso“ trilogijos kūrėjas britas Philipas Pullmanas, „Oscarą“ pelnęs animatorius, dailininkas ir rašytojas Shaunas Tanas iš Australijos su savo „Atokaus priemiesčio istorijomis“ ar jo tėvynainė Sonya Hartnett, kurios „Sidabrinis asiliukas“ Lietuvoje pripažintas reikšmingiausiu 2014 metų vertimu.
Įsispraudėme į garbingą premijos laureatų kompaniją su daugybe Pietų Afrikos vaikų ir jų tėvais, kurie visai neseniai paėmė į rankas pirmąsias vaikiškas knygeles. Mat Stokholmo filharmonijoje garbingą apdovanojimą iš Švedijos kultūros ir demokratijos ministrės rankų priėmusios „PRAESA“ direktorės C.Bloch seneliai į Pietų Afrikos Respubliką emigravo iš Lietuvos.
„Esu maloniai nustebinta ir labai džiaugiuosi, kad į A.Lindgren apdovanojimo ceremoniją atvyko žmonių ir iš Lietuvos, iš mano protėvių gimtinės“, – sakė C.Bloch lrytas.lt korespondentei.
Laiškas apie Sausio įvykius
Iki šiol gana menkai žinomi faktai ir apie vienos populiariausių švedų rašytojų A.Lindgren ryšius su Lietuva. Vos keliose publikacijose yra užsiminta apie laišką, kurį po 1991 metų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje 82 metų rašytoja nusiuntė Sovietų sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui.
Tiesa, tai buvo jau antras laiškas „perestroikos“ (pertvarkos) SSSR iniciatoriui. Pirmą laišką ji parašė 1987 metais, kai Maskvoje buvo organizuojama taikos konferencija. Jame A.Lindgren citavo jai laišką parašiusį švedų berniuką: „Aš bijau karo. Ar jūs taip pat bijote?“. M.Gorbačiovas tuomet atsakė, kad „mes Sovietų sąjungoje darome viską, ką tik galime, kad išvengtume pasaulinės katastrofos“.
Kai 1991 metų žiemą Vilniaus gatves sudrebino sovietinių tankų vikšrai, švedų rašytoja išsiuntė dar vieną laišką M.Gorbačiovui, kuriame priminė jo pažadą. Ji rašė, kad gavusi Sovietų sąjungos lyderio atsakymą pasijuto saugi ir laiminga, visiškai pasitikėdama jo gera valia. Tačiau dabar ji suabejojusi jo teiginiu, kad „visi vaikai, nesvarbu, kur jie gyvena, neturi bijoti dėl savo ateities“.
„Visi vaikai – tai reiškia, kad ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Estijos vaikai turėtų jaustis visiškai saugūs. Tai kodėl taip nėra? Kodėl jie dabar yra mirtinai išsigąsdinti sovietų tankų ir kulkosvaidžių?“, – su paperkančiu nuoširdumu klausė sovietinės imperijos lyderio „Pepės Ilgakojinės“ ir „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ autorė.
Feministė ar ne?
Po iškilmingos ALMA premijos įteikimo ceremonijos daugelis žurnalistų bandė išklausti žiuri narių ir vaikų literatūros specialistų, ar galima būtų populiariąją Švedijos rašytoją pavadinti feministe.
Jos knygos leistų daryti tokią išvadą. Tačiau rašytojos bute Stokholme lankytojus sutinkantis A.Lindgren anūkas Johanas Palmbergas prisipažino, kad tai – gana sunkus klausimas. Jis prisiminė, kaip senelė virdavo uogienes (tie puodai iki šiol saugomi jos virtuvėje) ir nuolat rūpinosi šeima, kurios nariai ypač retai matydavo ją rašančią.
„Jai tiesiog rūpėjo vaikų gerovė, ji stengėsi apginti jų teises. Kaip ir gyvūnų. O feminizmas? Tikrai nežinau“, – kiek sutrikęs prisipažino J.Palmbergas, šiemet tapęs ALMA premijos komisijos nariu.
A. Lindgren atminimo premiją (ALMA) 2002 metais, po rašytojos mirties, įsteigė Švedijos vyriausybė. Dėl apdovanojimo turi teisę varžytis rašytojai, iliustruotojai, pasakotojai ir skaitymą skatinančios organizacijos. Buvo svarstyta ir galimybė pristatyti A.Lindgren kūrybą Nobelio literatūros premijos komitetui, tačiau vaikų rašytojai pagal premijos nuostatus nėra verti tokio lygio apdovanojimo.
