Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis pabrėžė, kad
tokios knygos, kaip J.Kazicko „Vilties kelias“, padės vokiečiams geriau
suprasti lietuvius, supažindins su Lietuvos istorija, papasakota ne
sausų faktų, o žmogaus likimą atskleidžiančių asmeninių išgyvenimų
kalba.
Iš tiesų į knygos pristatymo vakarą atvykę vokiečiai prisipažino, kad
J.Kazicko prisiminimai atverčia jiems beveik nežinomus abi tautas
siejančius istorijos puslapius. Mat dauguma vokiečių nedaug girdėję
apie tai, kokiomis aplinkybėmis lietuviai atsidūrė vadinamosiose
„dipukų“ (perkeltųjų asmenų) stovyklose Vokietijoje, kuriose pokario
metais slėpėsi nuo sovietų represijų, kaip jie gyveno šioje šalyje.
Vertėja dr. Erdmute Lapp papasakojo, kad ją labai sujaudino Kazickų
prisiminimai apie jų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos 1944-ųjų vasarą,
kelionę su vos pusantrų metų dukra Jūrate ant rankų tolyn į Vakarus
smarkiai bombarduojamos Vokietijos keliais, išsigelbėjimą iš sovietų
kariuomenės jau apsupto Vroclavo (tuomečio Breslau) įsispraudus į
paskutinį ešaloną. Tai ir paskatino ją imtis šios knygos vertimo.
Į vokiečių kalbą „Vilties kelias“ išverstas iš angliškojo knygos
leidinio „The Odyssey of Hope“.
Vokiškame leidinyje kiek sutrumpintas tik J.Kazicko pasakojimas apie
Lietuvos politines realijas jau atkūrus nepriklausomybę.
Leidėja Elisabeth Simon mano, kad vokiečius J.Kazicko prisiminimai
sudomins jau vien pasakojimu apie pavojų kupiną jo šeimos pasitraukimą
iš tėvynės, sunkų gyvenimą Vokietijoje paskutiniais Antrojo pasaulinio
karo mėnesiais, vėliau -- perkeltųjų asmenų („dipukų“) stovyklose.
Intriguoti šios šalies skaitytojus turėtų ir knygos skyriai apie
J.Kazicko verslą Vokietijoje, pažintis su iškiliais vokiečių
verslininkais. Daug naujo jie sužinos ir apie Lietuvos kelią į
nepriklausomybę. Svarbiausia, pasak vertėjos, kad šie prisiminimai
prisideda tiesiant dvasinį tiltą tarp vokiečių ir lietuvių.
