Pernai aštuoniasdešimtmetį šventęs satyrikas A.Dabulskis pripažįsta, kad į praeives gatvėje vis dar pasidairantis, tačiau jau kelis dešimtmečius gyvenantis ramiai. Gyvenime jis sako, tik su pašaipa galėjęs žiūrėti į savo sėkmes ir nesėkmes – paskutinėje gimnazijos klasėje suimtas, kalintas už antisovietinius eilėraščius, penkerius metus praleido lageriuose. Grįžęs dirbo laikraščiuose ir žurnaluose. Dabar vertėjas, epigramų, satyrinių, humoristinių ir eilėraščių vaikams autorius nebekuria – esą, visas parakas išėjo iki 90-ųjų. Ir pats kūrybos procesas jam nebeįdomus.
„O šiaip gal daugiau džiaugsmo suteikė dainų rašymas, kai kreipdavosi koks nors kompozitorius, sakykim, Tamošiūnas ar Bražinskas, Gorbulskis daugiausiai. Su Gorbulskiu daugiausiai rašėme dainų, tai šitie dalykai buvo iš karto naudojami ir kai apyvartoje, tu gali jaustis patenkintas, štai, tavo pastangos pasiteisino“, – sakė A. Dabulskis.
Pernai satyrikas išleido epigramų knygelę „Baigtas kriukis“ – kaip pats sako, iš stalčiuose rastų užrašų. O jo kolegos apsižiūrėjo ir nustebo, kad vadinamųjų šaipokų globėjas iki šiol negavęs Vieno lito literatūrinės premijos.
„Aleksas yra gerojo humoro pavyzdys, juolab, kad jis visą gyvenimą kryptingai rašė, šaipėsi, buvo kibus kitiems ir sau, ir išleido daugybę knygų“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius kolegoms Vieno lito premiją teikia nuo 1998 metų ir tradiciją planuoja tęsti bent šimtą metų – sako, vieno lito monetų sukaupę užtektinai.
