A. ir D.Mizielińskiai 2007 m. baigę Maciejaus Buszewiczo knygos meno ir dizaino studijas Varšuvos dailės akademijoje įkūrė „Hipopotam“ studiją. Autoriai kuria knygas (tekstus, iliustracijas, šriftus), kurios yra įdomios ne tik vaikams. Jiedu sukūrė visame pasaulyje jau žinomas knygas: „D.O.M.E.K“ (N.A.M.U.K.A.S)“, Co z ciebie wyrośnie?“ („Kuo būsi, kai užaugsi“), „MAPY“ („Pasaulio atlasas“), “Mapownik“ (Spalvonių knyga jaunam keliautojui). Taip pat sukurtos „MAMOKO“ knygų serijos, kalbų mokymosi žaidimas „BABADUM“.
A. ir D. Mizielińskių knygos yra išleistos daugiau nei 20 šalių. Danielas ir Aleksandra yra gavę daug prestižinių apdovanojimų, tarp kurių yra ir „Bologna Ragazzi Award“ (2010). Autoriai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, dėsto Varšuvos dailės akademijoje, bendradarbiauja su „Dwie Siotry“ leidykla, o jų sukurtas knygas lietuvių kalba jau yra išleidę Modernaus meno centras ir leidykla „Debesų ganyklos“. „Knygų šalies“ dirbtuvės ir pokalbis apie šių autorių knygas vyks vasario 21 d. (šeštadienį) 14.00-16.00 (Kūrybinė studija) ir vasario 21 d. (šeštadienį) 17.00-18.00 (Vaikų scena ).
- Esate labai kūrybingi, dirbate visose grafikos srityse ir kuriate knygas nedeklaruodami, kad jos skirtos tik vaikams. Savo darbais patvirtinate, jog gera knyga yra įdomi visiems. Papasakokite, prašau, apie savo knygų kūrimą.
– Iš tiesų dirbame ne visomis technikomis, o tik tomis, kurios yra reikalingos kurti knygoms ir kompiuteriniams žaidimams. Jeigu kuriame šriftus, tai tik dėl to, kad jie reikalingi knygai ar žaidimui. Jei nerandame tokio šrifto, kuris atitiktų mūsų estetinius ir techninius reikalavimus – sukuriame žaidimui savo šriftą, kurį sudaro lotynų abėcėlė, kirilica, graikų, kinų ir japonų rašto ženklai. Ir knygose yra panašiai.
Daugelyje knygų raidės nupieštos ranka. Kadangi mūsų knygos leidžiamos įvairiomis kalbomis ir negalime ranka rašyti užsienio leidimuose, tad esame priversti sukurti šriftą, kuris imituotų mūsų „keverzones“. Kad rezultatas būtų geras, turėjome labai gerai susipažinti su programavimo amatu. Mums jis labai patinka. Kol neturėjome vaikų, darbui skyrėme visą laiką. Dabar mūsų laiką dalinasi vaikai ir darbas.
- Įkūrėte studiją „Hipopotam“, tačiau knygas leidžiate bendradarbiaudami su leidykla „Dwie Siostry“, kartu gaunate prestižinius apdovanojimus. Kokias funkcijas jūsų knygų projektuose atlieka leidykla „Dwie Siostry“? Kokie būsimi leidybos projektai?
– Nesame leidykla, todėl ir neleidžiame knygų. Mes autoriai ir bendradarbiaujame su „Dwie Siostry“ – tai leidėjas, kuris leidžia mūsų knygas. Bendradarbiaujame su jais kaip ir bet kuris kitas autorius. Kartu aptariame knygą, ją ruošiame spaudai. Bet tai nėra bendras „Hipopotam“ ir „Dwie Siostry“ leidimas. „Hipopotam“ yra šiek tiek juokingas pavadinimas, kuris gali kam nors kelti blogas asociacijas, bet mes neturime jokių užsakovų, tiesiog kuriame knygas ir žaidimus. O apie ateities planus niekada nepasakojame.
- Jūsų knygos publikuojamos įvairiomis kalbomis. Ar visus užsienio leidimus turite?
– Tvirtiname kiekvieną užsienietiško leidimo puslapį, reikalaujame absoliutaus tikslumo. Taigi turime visus leidimus, juolab kad pagal sutartis jie mums priklauso. Kai gauname jau išleistą knygą, ir toliau joje ieškome klaidų. Nežiūrime į savo knygas kaip skaitytojai, o tik ieškome jose kažko, ko patys nežinome.
- Kaip keičiasi knygos įspūdis matant nesuprantama kalba parašytą pavadinimą?
– Kadangi naudojame dvi kalbas – rašytinę ir vaizdinę – jos niekada nesidubliuoja, tik papildo viena kitą. Blogiausia (kokia tik įmanoma) knygos iliustracija gali būti, jei tekste parašyta, kad „Margarita tilteliu perėjo upelį“, o šalia nupiešta Margarita, einanti tilteliu per upelį.
Stengiamės taip kurti iliustracinę medžiagą ir šrifto sudarytą vaizdą, kad jie vienas kitą papildytų. Nors matėme savo knygas išleistas arabiškai, korėjietiškai, kiniškai, japoniškai, t. y. tomis kalbomis, kurių rašto ženklai nė kiek nepanašūs į lotynų abėcėlės raides, viskas lieka nepakitę. Nes pačioje puslapio konstrukcijoje, pačiame medžiagos išdėstyme, slypi turinys. O jį perteikia ne tik raidės, reiškiančios žodžius.
- Viename interviu minėjote, jog jau keletą metų dirbate svajonių darbą. Kaip pavyko išsiugdyti užsakovus, kurie nediktuoja sąlygų ir pasitiki?
– Neturime užsakovų. Turime tik leidėją, su kuriuo tariamės, kokias knygas kurti. Kartais turime jau sumanytą knygą, kaip buvo su „Žemėlapiais“. Atėjome į leidyklą „Dwie Siostry“ su knyga, kurios jau trys ketvirtadaliai buvo baigti, ir pasakėme, kad norėtume ją išleisti. O vėliau prasidėjo darbas su redaktoriais ir kitais žmonėmis.
Toks bendradarbiavimas su leidykla privalomas – redagavimas, taisymas, korektūra. To negali daryti patys autoriai, tiesiog taip niekas nedaro. Leisti seriją („Namukas“, „Dizainas“ ir kitas) pasiūlė leidykla. Bet tai nebuvo įprastas užsakymas. Tiesą sakant, pirma knyga „Namukas“ buvo užsakyta, kaip architektūros knyga vaikams. Dabar kuriame knygą, kuri pasaulį išvys anksčiausiai 2017 metais.
- Kuriate šriftus, svetaines, maketuojate, dėstote. Ar skirtingų veiklų kaitaliojimas jums atstoja laisvalaikį? Kokia dar veikla jus „veža“?
– Kūrybai lieka mažai laiko. Reikia dėstyti Dailės akademijoje, skaityti pranešimus konferencijose, vesti studentams internetinius kursus, kuriuos gali lankyti visi, kas mokosi akademijoje. Tiek daug dalykų darome dėl to, kad nebūtų nuobodu, nuolat kažką bandome, ieškome ko nors naujo. Nežinom, ar visą gyvenimą kursim knygas vaikams, po penkių metų viskas gali apsiversti. Nuo pat pradžių jau daug kas pasikeitė mūsų profesiniame gyvenime. Tiesiog darome tai, kas mums yra maloniausia.
- Kokiomis savybėmis turi pasižymėti knyga, kurios norėtų visas pasaulis? Kas, jūsų nuomone, lemia knygos tapimą bestseleriu, kiek tam padeda ar trukdo tarptautiniai apdovanojimai?
– To niekas nežino. Niekas. Tai visiškai nenuspėjama. Tyrimų rezultatai parodė, kad ne turinys, o autoriaus pavardė yra aštuoniasdešimt keli procentai knygos sėkmės. Ką beišleistų J.K.Rowling ar Stephenas Kingas, viskas susilauktų didžiulės tarptautinės sėkmės. Bet autoriams, kurie neturi tokio užnugario, tiek gerbėjų visame pasaulyje, tai nenuspėjama. Ir mūsų knygos ne išimtis.
Manėme, kad „Žemėlapiai“ susilauks dar didesnės sėkmės. Kartais nieko negali numatyti. Pavyzdžiui, mūsų knyga „Mamoko miestelis“ (labai panaši į „Žemėlapius“) per dvejus metus visiškai „neužkabino“ ir jos beveik nepirko, bet staiga viskas pasikeitė ir ji buvo išleista daugelyje šalių. Tai tikrai sėkmės dalykas. O knyga „Kas iš Tavęs išaugs?“, už kurią Bolonijoje gavome „Ragazzi“ apdovanojimą, pirko normaliai.
- Kokiais knygų kūrėjais žavitės? Kam esate dėkingi?
– Tiesiog tęsiame klasikinės lenkų knygos vaikams tradiciją – Januszo Stanny ir Bohdano Butenkos tradiciją. Gal dėl to, kad Varšuvos dailės akademijoje dar dėstė J.Stannas, kai joje studijavome. Taip pat mus paveikė devintojo ir dešimtojo dešimtmečių popkultūra kartu su Amerikos kinu, kompiuteriniais žaidimais. Pati žaidimų idėja turi įtakos mūsų knygų struktūrai. Taip pat savo knygų pagrindu kuriame žaidimus. Galvojame apie knygą kaip apie universalų produktą, ne tik apie iliustracijas ir šalia sudėtą tekstą. Nors nemėgstame sakyti, kad turime savo stilių, bet galime sakyti, kad tai mūsų stilius.
- Išvardykite savybes, kuriomis turėtų vadovautis knygų vaikams leidėjas. Jūsų patarimai knygų kūrėjams.
– Blogiausias dalykas, pasitaikantis knygose vaikams – tai mažybiniai žodžiai. Atrodo, kad tekstų autoriai mano, jog viename sakinyje nepavartojus penkių mažybinių žodžių, tas sakinys bus beviltiškas. Kaip galima manyti, kad šie maži keisti žmogeliukai yra neįgalūs, nesuprantantys pasaulio, infantilūs? Žinoma, vaikų taip pat nereikia laikyti suaugusiais. Bet jie yra tokie pat gabūs, suvokiantys, mąstantys ir suprantantys juos supančius dalykus. Nors jie ir mažiau žino. Pirmiausia reikia gerbti savo jaunuosius skaitytojus.
Tas nuolatinis „mažybinimas“, kreipimasis į vaikus (kuriems jau keliolika metų), kaip į kūdikius, kenkia ir jiems, ir vėlesniam jų bendravimui. Pavyzdžiui, šiandien su vaikais buvome poliklinikoje. Prieš mus eilėje stovėjo motina su sūnumi, kuris atrodė kaip studentas. Mama užsispyrė, kad jis eitų pas vaikų gydytoją, nors laisvai galėjo pėdinti į suaugusiųjų skyrių, kur nebuvo jokios eilės. Buvo labai juokinga.
- Jūsų knygas lietuviškai jau vartome keletą metų, o jūs ar kada buvote Vilniuje? Kada jūsų sulauksime?
Aleksandra buvo, Danielis nebuvo ir nežinia, kada bus.
- Kokie Jūsų katinų vardai?
– Czarny ir Gapa (Juodis ir Vėpla)
* * *
Klausinėjo Sigutė Chlebinskaitė
Atsakymus išvertė ir transkribavo „Znad Wilii“
2015 m. Knygų šalies žinios (Vasaris)
* * *
Tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2015
„Knygų šalies“ kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ viešnia – leidykla iš Varšuvos „DWIE SIOSTRY“
„DWIE SIOSTRY“ (DVI SESERYS) – tai vaikų ir jaunimo literatūrą leidžianti leidykla, pelniusi pasaulinį pripažinimą. Leidyklos knygos yra puikiai iliustruotos, apipavidalintos ir sumanytos taip, kad būtų įdomios ne tik mažiesiems skaitytojams, bet ir jų tėvams. Dėl jų galvą pameta ne vien vaikai, bet ir suaugusieji, prie kiekvieno knygos atvarto praleidžiantys po keletą valandų. Leidykla siūlo ne tik laiko patikrintas knygas, bet ir jaunų autorių kūrinius. Lietuvoje jų knygas yra išleidę Modernaus meno centras ir leidykla „Debesų ganyklos“.
Vasario 21 d. (šeštadienį) 14.00–16.00 | Kūrybinė studija, 4 salė, Litexpo
Iliustravimo dirbtuvės „Kaip sukurti pasaulį per 60 minučių“ pagal knygą „Spalvonių knyga jaunajam keliautojui“ (Mapownik) su Katarzyna Domańska ir Ewa Stiasny.
Vasario 21 d. (šeštadienį) 17.00–18.00 | Vaikų scena, 4 salė, Litexpo
Pokalbis „Knygos sėkmės istorija arba Kaip sukurti bestselerį“ apie populiariąją iliustruotojų Aleksandros ir Danielio Mizielińskių knygą Mapy („Pasaulio atlasas“) ir kitus leidinius pasakos Katarzyna Domańska ir Ewa Stiasny. Renginiai rengiami bendradarbiaujant su Lenkų institutu Vilniuje
Nuorodos: www.hipopotamstudio.pl ir www.wydawnictwodwiesiostry.pl
